Nauja daktaro disertacija

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Vėlyvojo baroko kontekstualumas: vietos įtaka vakarų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčių architektūrai“, kurią parengė doktorantas Kostas Biliūnas. Disertacija rengta 2021–2025 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius.

Disertacija ginama viešame Menotyros mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. kovo 6 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Disertacijoje nagrinėjamas bažnyčių architektūros santykis su vieta. Analizuojamas vėlyvojo baroko laikotarpis kaip paskutinė ikimoderni epocha, kurioje architektūra perteikė nematomą prasminį sluoksnį. Taikant fenomenologinę prieigą siekiama nustatyti, ar XVIII a. viduryje vakarų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos vaivadijoje statytoms bažnyčioms būdingas kontekstualumas, taip pat atskleisti šio reiškinio formas bei sąsajas su Baroko epochos kultūra. Teorinėje dalyje sprendžiami šie uždaviniai: analizuojama ir apibrėžiama aktuali gamtos samprata, nustatomi kontekstualumą galinčių lemti savybių principai ir jų raiška. Praktinėje dalyje keliami tokie uždaviniai: suformuoti tyrimo metodiką, atlikti bažnyčių ir vietų tyrimą, nustatyti ir paaiškinti vietos įtaką bažnyčių architektūrinei raiškai. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios išvados, naudotų šaltinių ir literatūros, autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Pirmajame skyriuje analizuojama gamtos samprata, daugiausia dėmesio skiriant kompromisinei filosofijai, kurioje mokslinės žinios glaudžiai siejamos su metafizika ir religija. Išskiriamas polimatų Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo ir Christiano Wolffo indėlis formuojant holistinę hierarchinę gamtos sampratą. Antrasis skyrius skirtas architektūros sampratai. Barokas pristatomas kaip krizės menas, kurio kalbai būdingas siekis jungti priešybes. Jo teorinis pagrindas siejamas su Leibnizo filosofija bei formuojamas atviro vieningumo principas. Šis teorinis modelis leidžia pagrįsti bažnyčių kontekstualumą, aptariami architektūriniai modelio raiškos būdai. Trečiajame skyriuje nagrinėjama vietos ir architektūros fenomenologija, formuojamas individualus vietiškumo metodas. Ketvirtajame skyriuje nuosekliai pristatomas praktinis tyrimas: aptariami 43 tyrimo atvejai, pateikiami dviejų atvejų analizės pavyzdžiai. Apibendrinant išskiriamos trys kontekstualumo strategijos, kuriomis vėlyvojo baroko bažnyčios gali užmegzti kontekstualų santykį su gamtiniu kraštovaizdžiu. Disertacijos tema paskelbti devyni moksliniai straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose: keturi iš jų referuojami Web of Science ir Scopus, vienas – Scopus, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse. Tyrimo eiga ir rezultatai pristatyti penkiuose pranešimuose tarptautinėse mokslinėse konferencijose bei keturiuose mokslo seminaruose Lietuvoje ir užsienyje.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.