VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Economic assessment of agricultural sector in the context of sustainability“ („Žemės ūkio sektoriaus ekonominis vertinimas tvarumo kontekste“), kurią parengė doktorantas Ahmad Bathaei. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė– prof. dr. Dalia Štreimikienė.
Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 14 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.
Disertacijoje nagrinėjamas žemės ūkio sektoriaus ekonominis vertinimas platesniame tvarumo kontekste, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos šalims. Žemės ūkis ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį kaimo ekonomikose ir maisto saugumo užtikrinime, tad tvarumo principų integravimas į ekonominį vertinimą tampa vis svarbesnis. Nepaisant daugybės tyrimų apie tvarų žemės ūkį, vis dar trūksta išsamių sistemų, kurios derintų daugiamačius rodiklius su regioniniais duomenimis ir suinteresuotųjų šalių nuomonėmis. Šis tyrimas sprendžia šią spragą, sukuriant integruotą metodologiją tvarumo rodikliams nustatyti, vertinti ir prioritetizuoti ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektais. Darbas susideda iš keturių tarpusavyje susijusių tyrimų. Pirmajame, taikant SALSA (paieška, vertinimas, sintezė ir analizė) ir PRISMA (pageidaujami ataskaitų elementai sisteminėms apžvalgoms ir metaanalizėms) protokolus, atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kurioje nustatytas 101 tvarumo rodiklis, sudarantis platų pagrindą tolesnei analizei. Antrajame tyrime, orientuotame į atsinaujinančios energijos ir žemės ūkio sąveiką, nustatyti 84 svarbūs rodikliai, pabrėžiantys energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių žiediškumo reikšmę tvariai žemdirbystei. Trečiajame tyrime taikytas TOPSIS (Pirmenybės tvarkos pagal panašumą į idealų sprendimą technika) metodas tvarumo rodikliams Baltijos šalyse reitinguoti, derinant ekspertų vertinimus su statistiniais EUROSTAT duomenimis. Šis vertinimas išryškino aplinkosauginius aspektus, tokius kaip dirvožemio būklė, vandens naudojimas ir trąšų valdymas, kartu integruojant socialinius ir ekonominius matmenis. Galiausiai, taikant Delfų metodą ir geriausio–blogiausio metodo (BWM) principus, buvo atrinkti ir įvertinti devyni pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Investicijų intensyvumas, pajamų diversifikacija, darbo našumas ir prieiga prie rinkų buvo identifikuoti kaip svarbiausi žemės ūkio tvarumui. Šie tyrimai sudaro išsamų ir kontekstui jautrų vertinimo modelį, leidžiantį pagrįstai formuoti politiką ir strateginį planavimą. Disertacijoje pristatomas naujas modelis tvaraus žemės ūkio vertinimui, integruojantis empirinius duomenis su ekspertų žiniomis, kas leidžia tiksliau ir regioniškai reikšmingiau suprasti tvarumo iššūkius. Ši sistema padeda politikos formuotojams, tyrėjams ir praktikos specialistams nustatyti prioritetines intervencijos ir investicijų sritis, ypač pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse, tokiose kaip Lietuva, Latvija ir Estija. Platesnė šio darbo reikšmė slypi jo potencialiame pritaikomume kituose panašius iššūkius patiriančiose regionuose, siūlant praktinį įrankį tvaraus žemės ūkio vystymui skatinti per pagrįstą ekonominį vertinimą.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
