Stojantiesiems

Nauja tarptautiškumo kryptis: VILNIUS TECH ieško talentų ir partnerių P. Amerikoje

Lapkričio 4, 2025
VILNIUS TECH universitetas žengė svarbų žingsnį tarptautinės plėtros link – universiteto delegacija Brazilijoje, Kolumbijoje ir Argentinoje mezgė naujas partnerystes, populiarino universiteto studijas ir kvietė moksleivius rinktis Lietuvą kaip savo studijų kryptį.
 
Susitikimai su išeivija ir mokslininkais Brazilijoje
 
„Pirmiausia lankėmės Brazilijoje, kur susitikome su išeivijos bendruomene – pačia didžiausia Pietų Amerikoje, turinčioje apie 300 tūkstančių narių. Todėl susitikimas su šia bendruomene ir lietuviškos mokyklos moksleiviais buvo itin svarbus. Papasakojome jiems apie universitetą ir jų, kaip išeivių, galimybes studijuoti pas mus, kadangi turime įvairių iniciatyvų jų sugrįžimui“, – sako Tarptautinių studijų centro direktorė Dovilė Jodenytė.
 
San Paule delegacija aplankė inžinerinio profilio mokyklą, priklausančią tokio tipo mokyklų tinklui. Susitarta, jog VILNIUS TECH atstovai pristatys universitetą visoms šio tinklo mokykloms, kuriose – daugiau nei 250 tūkstančių mokinių, o jiems inžinerijos studijos ypač aktualios.
 
VILNIUS TECH atstovai taip pat dalyvavo susitikime su Mokslo, technologijų ir inovacijų sekretoriatu San Paule, kurį suorganizavo LR Generalinė konsulė Audra Čiapienė. Šalys aptarė bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose galimybes, pristatė universiteto mokslines ir prioritetines veiklas. „Artimiausiu metu bus pasirašyta švietimo bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ir Brazilijos, todėl tikimės naujų partnerysčių su šios šalies universitetais“, – sako D. Jodenytė.
 
Kitas svarbus susitikimas įvyko su Lietuvos profesionalų klubu (Lithuanian Professionals Club – LitPro), tarp kurio narių yra lietuvių kilmės IT, humanitarinių mokslų ir kt. sričių žinovai, dirbantys universitetuose. Susitikimą organizavo Lietuvos Garbės konsulas Brazilijoje Carlos Levenstein. Šiame susitikime taip pat buvo pristatytas universitetas, tyrimai ir bendradarbiavimo galimybės.
 
VILNIUS TECH delegacijai taip pat San Paulo Universitetą (USP) ir  FECAP Verslo mokyklą , o susitikime aptarė bendradarbiavimo galimybes.
 
Kolumbijoje – ypatingas susidomėjimas VILNIUS TECH
 
„Kolumbijoje, Bogotoje, mūsų tikslas buvo sudalyvauti Europos Komisijos organizuojamoje parodoje, skirtoje pristatyti Europos aukštąsias mokyklas ir studijas jose. Galime pasidžiaugti, jog sulaukėme ypatingo dėmesio – būsimieji studentai mūsų universitetu domėjosi žymiai labiau, nei kitais. Juos ypač domino IT, mechatronikos, robotikos, dirbtinio intelekto studijų programos. Be to, jie pasirodė kaip motyvuoti ir galintys puikiai prisitaikyti prie mūsų visuomenės, įsilieti į bendruomenę bei universitetą“, – pasakoja TSC vadovė.
 
Į VILNIUS TECH stendą buvo atvykusi garbės konsulė Kolumbijoje Claudia Durana Rimgaila – jos pagalba informacija apie studijas universitete bus skleidžiama ir kitose lietuvių bendruomenėse Kolumbijoje.
 
Parodos metu VILNIUS TECH taip pat turėjo progą užmegzti naudingus ryšius su Kolumbijos universitetais. „Atradome daug sąlyčio taškų su šiomis aukštosiomis mokyklomis – diskutavome apie dvigubo laipsnio programas, trumpalaikius studentų mainus ir kitas galimybes“, – pasakoja D. Jodenytė.
 
Argentinoje – susitikimai su moksleiviais
 
Argentinoje VILNIUS TECH susitiko su Sand Andres universiteto  ir Avellanedos nacionalinio universiteto  atstovais, su kuriais užmezgė ryšius ir toliau tęs bendradarbiavimą.  Rugsėjį tikimasi sulaukti San Andres universiteto atstovų.       
 
Šioje šalyje daugiausia dėmesio delegacija skyrė susitikimams su vidurinių mokyklų moksleiviais, kuriems apie savo patirtį pasakojo Argentinoje gimęs ir į Lietuvą prieš ketvertą metų atvykęs Kovas-Juan Lukšas, šiuo metu studijuojantis VILNIUS TECH.
 
„Kai ateina jaunas žmogus, su tokiomis pačiomis patirtimis ir dar jų kalba papasakoja istoriją, tai paveikia daug labiau nei paprastas universiteto pristatymas. Vaikai jo klausė itin susidomėję ir uždavinėjo daug klausimų“, – sako D. Jodenytė.
 
„Pasakodamas pabrėžiau, jog čia nėra lengva – reikia daug dirbti, mokytis ir stengtis. Tai puiki proga, jeigu nori išeiti iš savo komforto zonos ir nuveikti kažką daugiau. Be to, mano nuomone, Lietuvoje yra daugiau galimybių nei kitur, ypač palyginus su Pietų Amerika. Todėl, manau, jiems svarbu sutikti tokį pavyzdį. Tikiuosi, kad tai ne paskutinė mūsų kelionė į šį žemyną“, – sako K. L. Lukšas.
 
Elektronikos fakulteto antrakursis pastebi – iš šių šalių atvykę jaunuoliai būtų labai geri studentai: „Studijuoti į Lietuvą atvyks tie, kurie turi daugiau motyvacijos nei kiti ir tikrai žino, ko nori. Juk priimti sprendimą vykti į kitą šalį nėra lengva, bet jeigu tokį priima, tai rodo, jog nori gyvenime kažko pasiekti.“

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau