Tęsiame 2020 – 2021 mokslo metų rudens semestro metu pirmą kartą vykdyto VILNIUS TECH Architektktūros fakulteto, Urbanistikos katedros kuruojamo architektūros studijų programos studijų modulio „Architektūra ir inovacija“ (ARURA16008) rezultatų pristatymą. Šįkart kviečiame susipažinti su antrosios tyrėjų komandos parengtos studijos rezultatais.
NAUJAMIESTIS (T)WINNING – patogesnis gyvenimas kompaktiškame miesto centre
Tyrėjų komanda, kurią sudarė Junda Augustė Andriuškevičiūtė, Rusnė Midvikytė, Greta Vasiliauskaitė ir Edvin Voiskunovič, koncentravosi į paslaugų infrastruktūrą ir jos funkcionavimo iššūkius, su kuriais kasdien susiduria visi Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai.
Atlikus išsamią kasdienių, periodinių ir epizodinių paslaugų objektų išsidėstymo ir pasiekiamumo analizę, pastebėta, kad kasdienių paslaugų objektų klasteriai, nors ir yra pasklidę plačiausiai, tačiau telkiasi kompaktiškai urbanizuotose Vilniaus miesto centrinėje ir vidurinėje dalyse. Todėl daroma prielaida, kad netolygus kasdienių paslaugų pasiekiamumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gyvenimo kokybės skirtumus. Tyrimo metu pastebėta ir tai, kad net jei miesto rajono teritorija yra efektyviai dengiama patogaus kasdienių paslaugų pasiekiamumo zonų, joje nebūtinai telkiasi didžioji dalis to rajono gyventojų. Todėl gyvenimo kokybės skirtumai būdingi ir iš pirmo žvilgsnio gana patogiems miesto centrinę dalį formuojantiems rajonams. Skirtumai tampa dar akivaizdesni, kai tarpusavyje lyginamos skirtingos paslaugų grupės: socialinės, švietimo įstaigų, viešajo transporto, dviračių takų, želdynų ir kt. Atsižvelgdama į paslaugų pasiekiamumo skirtumus, tyrėjų komanda reitingavo visus Vilniaus miesto rajonus – išvedė esamą ir perspektyvinį (pagal rengiamo bendrojo plano sprendinius) paslaugų pasiekiamumą perteikiančius indeksus. Visgi, pripažinę realiai egzistuojančius gyvensenos skirtumus, tyrėjai vėliau patikslino reitingavimą ir diferencijavo rajonus pagal jų patrauklumą pasyviam arba aktyviam gyvenimo būdui.
Analitinė darbo dalis leido autoriams suformuluoti strateginę būsto fondo plėtros kryptį – naujas būstas turėtų būti plėtojamas patogiai kasdienėmis paslaugomis aptarnaujamose ir didelį gyventojų augimo potencialą turinčiose miesto dalyse. Kita vertus, siekiant kompaktiškos miesto formos, prioritetas teikiamas arčiau miesto centro išsidėsčiusiems rajonams. Nustatyta, kad aukštesniu nei vidutiniu gyventojų prieaugiu patogaus kasdienių paslaugų pasiekiamumo zonose ir arčiau miesto centro išsidėstę, yra šie miesto rajonai: Naujamiestis, Žirmūnai, Senamiestis, Žvėrynas ir Antakalnis. Tarp jų išsiskiria Naujamiestis, kuriame preliminariais duomenimis galima būtų apgyvendinti net iki 15,5 tūkst. naujų gyventojų, todėl šis rajonas pasirinktas tolesniam nagrinėjimui, siekiant konkretizuoti teritorijos urbanistinio formavimo galimybes.
Atsižvelgiant į kompleksišką ir įvairialypį Naujamiesčio charakterį, tyrėjai apdairiai pasirinko teritorijos erdvinį modeliavimą atlikti ne realią situaciją perteikiančioje aplinkoje, bet programinio kodo pagalba sugeneruotoje ir tik iš dalies susiklosčiusius, tačiau esminius užstatymo ir erdvių struktūros parametrus (gatvių tinklą, užstatymo tipą ir pan.) atitinkančiame skaitmeniniame modelyje. Tai leido sudaryti įvairesnius Naujamiesčio plėtros scenarijus, diferencijuoti siūlomas urbanistines intervencijas atskirose miesto dalyse pagal joms būdingus gyvenimo kokybės parametrus. Modeliavimo metu nustatyta, kad idealiu atveju Naujamiestyje galima būtų apgyvendinti ženkliai didesnį nei preliminariai nustatytą kiekį žmonių, net ir išlaikant teritorijos daugiafunkcį naudojimą, užstatymo tipologijos įvairovę bei skiriant vienam gyventojui apie 40 m² gyvenamojo ploto.
Norėtumėte išsamiau susipažinti su atliktu tyrimu? Peržiūrėkite projekto pristatymą
Domina jūsų gyvenamojo rajono reitingas? Apsilankykite!
Patyrinėkite galimus Naujamiesčio rajono pokyčius: http://urban.vilniustech.lt/naujamiestis/
Galerija
