Lapkričio mėnesį moksliniais straipsniais užsipildė VILNIUS TECH mokslo žurnalo naujas numeris „Aviation“ (Vol 26 No 3). Vyriausiasis šio žurnalo redaktorius prof. Gintautas Bureika pristato naujus ir aktualius šio leidinio mokslinius tyrimus.
1. „Orlaivių MiG-29 ir F-16 pažeidžiamumo kovos metu palyginimas“
Varšuvos technologijos universiteto mokslininkas Mateuz Papis ir Varšuvos universiteto tyrėjas Tomaz Krawczyk atliko Lenkijos oro pajėgose naudojamų kovos lėktuvų F-16 ir MiG-29 pažeidžiamumo mūšio metu palyginamąją analizę. Pažeidžiamumo kovos metu kompleksinis vertinimo rodiklis suformuluotas, įvertinant svarbiausias lėktuvo sudedamąsias dalis ir šiuos priešo ginkluotės elementus: lėktuvo pabūklą, raketą „oras-oras“, priešlėktuvinį pabūklą ir zenitinę raketą „žemė-oras“. Šiuo metodo algoritmu siūloma vadovautis Vyriausybėms priimant sprendimus dėl lėktuvų pirkimo šalies karinių orlaivių parkams atnaujinimui. Kitas svarbus pasiūlyto metodo aspektas – galimybė nustatyti pažeidžiamiausius lėktuvo elementus, siekiant atitinkamai patobulinti juos kovos lėktuvų gamyklose.
2. “Analitinių matavimų dubliavimo taikymas didinant orlaivio padėties valdymo patikimumą“
Lenkijos Žešuvo technologijos universiteto mokslininkai Kamil Kosacki ir Andrzej Tomczyk sukūrė efektyvius neišmatuojamosios orlaivio būsenos kintamųjų vertinimo algoritmus. Autoriai pateikia atnaujintos metodologijos algoritmus, skirtus įvertinti nepilotuojamojo orlaivio arba pasirinktinai pilotuojamo lėktuvo altitudes ir kurso krypties kampus iš dalies sugedus orlaivio skrydžio matavimo sistemoms. Lėktuvo MP-02A „Čaika“ valdymo bandomųjų skrydžių metu gautų realių duomenų įvertinimo algoritmų ypatybės atskleidžiamos pavyzdiniais skaičiavimais. Autorių pasiūlyto metodo vertinamų signalų kokybė leidžia tęsti skrydį, kai lėktuvo skrydžio matavimo sistemos gedimas nėra kritinis.
3. „Lėktuvų važiuoklės aukšto slėgio žarnų gedimų ir orlaivių techninių problemų tendencijų analizė“
VILNIUS TECH mokslininkas Mykola Karpenko nagrinėja patikimumo ir techninės priežiūros problematiką aviacijos pramonėje. Tiriamas aviacijos incidentas, susijęs su lėktuvo važiuoklės gedimu dėl techninės priežiūros nurodymų nesilaikymo. Incidentas tiriamas su prielaida, kad lanksčiosios hidraulinės aukšto slėgio žarnos gedimas yra lemiančioji aviacijos įvykio priežastimi. Autorius pateikia eksperimentinių matavimų metodą, pagrįstą aukšto slėgio žarnų skysčio vibracijos matavimu ir dažnių spektrine analize. Nustatyta, kad hidraulinių svyravimų dažnio sąlygų nepaisymas lėmia negrįžtamus žarnos vidinės struktūros pakitimus ir medžiagų defektų atsiradimą sluoksnių kontakto viduje.
4. “Daugiakomponentiniams kompozitiniams hidrauliniams cilindrams naudojamų dėvėjimosi dangų atsparumas dilimui“
Vroclavo mokslų ir technologijos universiteto (Lenkija) mokslininkai Tadeusz Leśniewski, Michal Stosiak ir kiti aprašo transporto priemonėse kaip kompozitinio hidraulinio cilindro įdėklai naudojamų medžiagų tribologinius bandymus. Analizei naudotos trys dangos medžiagos: Sika F180 poliuretanas, Huntsman Araldite LY1564 su Aradur 3487 aminų kietikliu ir Bezlona 1111 Super Metal. Kaip etaloninė medžiaga naudojami nepadengti anglies epoksidinio laminato (CFRP) pavyzdžiai. Analizuojami parametrai buvo momentinė trinties jėgos eiga, jos didžiausia ir vidutinė reikšmė. „Rutuliuko-disko“ bandymai atlikti su specializuotu testeriu, leidžiančiu valdyti darbo sąlygas (prispaudimo jėgą, darbo temperatūrą, greitį ir trinties kelią) ir matuoti momentinę trinties jėgą. Po šių bandymų trinties keliai stebėti naudojant Leica DCM8 bekontaktį profilometrą su EPI 20x objektyvu. Nustatytas dėl trinties išsklaidytos energijos kiekis. Atlikti bandymai ir palyginamoji analizė atskleidė, kad tinkamiausia medžiaga pagal tribologines savybes yra Sika F180 poliuretanas.
5. „Dviejų išorinių apkrovų skaičiavimo skrydžio metu nuolatinės turbulencijos sąlygomis metodų palyginimas”
Igorio Sikorskio vardo Kijivo Politechnikos instituto (Ukraina) mokslininkai Bohdan Hevko ir Jurij Bondar nagrinėja krovininio lėktuvo tamprųjį prailgintą sparną veikiančias išorines apkrovas. Dėl nepertraukiamos turbulencijos kylančios jėgos nustatomos dvejopai: oro turbulencijos dinamikos (DTA) metodu ir lėktuvų interaktyvaus daugiadisciplininio projektavimo (IMAD) metodu. Aerodinaminių jėgų ir momentų nustatymas atliekamas taikant tiesinės skaičiuojamosios aerodinamikos metodus: skydinį Dvigubos gardelės ir Pastovaus slėgio (angl. – Doublet-Lattice and Constant Pressures (DLM/CPM)) metodą ir cirkuliacijos metodą. Palyginus apkrovos nustatymo rezultatus, konstatuota, kad IMAD būdu apskaičiuotos apkrovų vertės yra mažesnės už DTA metodu gautas vertes. Projektuojant lėktuvą siūloma šiuos metodus derinti: apkrovas skaičiuoti naudojant funkcionalesnį metodą IMAD, o DTA metodu patvirtinti apkrovas, gautas skaičiuojamo skrydžio ploto kritiniuose taškuose.
VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų universiteto mokslo žurnalų: aštuoni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki – socialinių, trys – daugiadalykiai. Visi mokslo žurnalai leidžiami naudojant Atvirosios prieigos modelį. Nuo 2018 m. visi straipsniai publikuojami su CC-BY 4.0 licencija, tai suteikia galimybę viso pasaulio akademinei bendruomenei nemokamai pasiekti ir naudoti VILNIUS TECH produkciją.
Atkreipiame dėmesį, jog svarstant galimybę publikuotis mokslo žurnaluose, ieškant žurnalo savarankiškai ar gavus pakvietimą iš žurnalo, būtina įsitikinti žurnalo patikimumu, nes, išpopuliarėjus atvirosios prieigos publikavimo modeliui, kartu išsivystė ir juo paremtas sukčiavimo būdas – vadinamieji grobuoniški leidėjai ar žurnalai. Kviečiame skaitytojus ir autorius išlikti budrius. Autoriai raginami būti atsargūs ir, prieš teikiant savo rankraščius net gerai žinomam leidiniui ir leidėjui, pasitikrinti informaciją. Apie tai, kaip pasirinkti tinkamą leidinį straipsniams publikuoti, kaip įvertinti leidėjo ir žurnalo patikimumą bei pripažinimą tarptautinėje erdvėje, kviečiame skaityti čia
Ieškant informacijos konkrečiomis temomis, kviečiame naudotis VILNIUS TECH prenumeruojamomis duomenų bazėmis (pvz., aviacija). Šiuo metu VILNIUS TECH bendruomenei suteikiama prieiga prie 34 licencijuojamų duomenų bazių. Duomenų bazėse rasite elektronines knygas, mokslinius straipsnius, konferencijų pranešimus, standartus, statistinę, analitinę bei kitą mokslui ir studijoms aktualią informaciją. Prieiga: visų duomenų bazių turinys prieinamas iš asmeninio kompiuterio prisijungus prie VILNIUS TECH kompiuterių tinklo per VPN. Jungiantis prie VPN paslaugos, saugumui užtikrinti papildomai reikia naudoti dviejų faktorių autentifikaciją (t.y. patvirtinimas mobiliojo įrenginio aplikacijoje arba skambučiu).
Galerija
