Šiandien pasirodęs žurnalas „Reitingai“ trečią kartą pateikė daugiau nei 70 studijų krypčių vertinimą. Atskirai įvertintos bakalauro ir magistro studijų programos.
Bakalauro studijų pakopoje Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kaip geriausias, vertintas net 8 studijų kryptyse iš 20 (2015 m. – 5 iš 20). Kaip ir praėjusiais metais VGTU išliko pirmas biotechnologijos, statybos inžinerijos ir statybų technologijos, aeronautikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, architektūros srityse. Šiemet į pirmą vietą VGTU pakilo energijos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, bendrosios inžinerijos kryptyse.
Magistro studijų pakopoje VGTU buvo vertintas 21 kryptyje, iš kurių pirmauja 5. Tai – statybos inžinerija ir statybų technologijos, aeronautikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, mechanikos inžinerija, bendroji inžinerija.
Pagal naujausius MOSTA duomenis, VGTU pirmauja pagal šių sričių bakalauro absolventų įsidarbinimą: informatikos inžinerijos (įsidarbina 96 proc. absolventų, jie gauna apie 656 eur atlyginimą), biotechnologijų (80 proc. įsidarbinimas, atlyginimas – apie 520 eur), statybos inžinerija ir statybų technologijos (įsidarbina 90 proc., atlyginimas – apie 683 eur), energijos inžinerijos (97 proc. dirba, gauna apie 681 eur atlyginimą).
„Abiturientai, kurie rinksis aukštąją mokyklą, turėtų žiūrėti ne tik į konkrečią poziciją reitinge, bet ir į atskirus kriterijus bei bendrą paklausą darbo rinkoje. Reitinguose labai gerai matosi, kaip išsiskiria universitetai pagal įstojusiųjų pirmakursių balo vidurkį“, – naujausių reitingų pristatymo konferencijoje kalbėjo LURK prezidentas, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
Visai neseniai LURK priėmė sprendimą nuo 2017 m. padidinti stojamąjį balą nuo 2 iki 2,5 bei pasiūlė kartelę iki 1,8 pakelti ir kolegijoms.
Pasak A. Daniūno, VGTU visuomet siekė pritraukti gerai besimokančius studentus, tad stojamojo balo padidinimas yra ženklas, kad reikalavimai stojantiesiems tik didės, tad jaunuoliai, svarstantys apie studijas VGTU, turėtų pradėti tam ruoštis jau dabar.
Šiais metais „Reitingų“ žurnale išskirti ir iškiliausi dėstytojai. Pasak VGTU rektoriaus, tai labai graži iniciatyva, siekianti pristatyti dėstytojus visuomenei ir busimiems studentams, nes jų indelis į mokymosi procesą labai svarbus.
„Reitingai“ – analitinis švietimo ir aukštojo mokslo žurnalas, kokybiniais pjūviais analizuojantis ir pateikiantis išsamius visų švietimo ir aukštojo mokslo institucijų tyrimus bei reitingus.
Sudarant aukštųjų mokyklų bakalauro krypčių reitingus svarbiausias vertinimo parametras buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką naujai ateinančių skirtingų universitetų konkrečios krypties absolventų pasirengimas. Tam tikslui apklausti 2150 skirtingų sektorių darbdavių visoje Lietuvoje. Šiam įvertinimui skiriama 40 nuošimčių viso reitingo svorio. Kitas svarbus vertinimo kriterijus – 2016 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis (20 taškų svoris). Taip pat vertinta, su kokiu žemiausiu balu jaunuoliai buvo priimti į konkrečią studijų kryptį ir kiek konkrečios krypties studijas pasirinko geriausių abiturientų.
Vertinant magistro studijų kryptis dėmesys skirtas ne tik darbdavių nuomonei, bet ir universitetų konkrečios krypties vykdomai mokslinei veiklai – kiek kiekvieno universiteto kiekvienos vertintos mokslo krypties mokslininkai pateikė vadinamojo pirmo lygmens mokslo produkcijos bei kokią taškų sumą už šiuos darbus skyrė vertintojai. Taip pat vertinta, kiek kiekvienas universitetas atskirose kryptyse gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų.
Galerija
