Stojantiesiems

Nauji iššūkiai ir galimybės automatizuojant verslo logistikos procesus

Liepos 12, 2024
Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje, kur globalizacija, darbo jėgos trūkumas ir demografiniai pokyčiai kelia didelių iššūkių, perspektyvia sritimi tampa verslo logistikos procesų automatizavimas. 
 
Anot VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros profesorės Aurelijos Burinskienės, paprastai tariant, verslo procesų optimizavimas yra jų automatizavimas, apimantis programinės įrangos ir technologijų naudojimą kasdienėms užduotims automatizuoti, duomenims valdyti ir sprendimų priėmimo procesams palengvinti. Tokia transformacija yra būtina, sprendžiant šiuolaikinės verslo logistikos iššūkius ir poreikius.
 
Verslo logistikos procesų automatizavimas pašalina pasikartojančias ir rankines užduotis, leisdamas taupyti brangius laiko ir finansų resursus, susijusius su verslo įmonių operacijomis. Automatizuotos sistemos leidžia užtikrinti nuoseklų užduočių vykdymą, todėl padidėja procesų tikslumas ir patikimumas. Tai ypač svarbu valdant atsargas, kai automatizuotos sistemos gali stebėti atsargų lygį realiuoju laiku, numatyti trūkumą ir optimizuoti atsargų lygį, kad būtų išvengta atsargų pertekliaus ar atsargų trūkumo. Verslo logistikos procesų automatizavimas įgalina geresnį duomenų valdymą integruojant įvairius duomenų šaltinius ir teikiant analizę realiuoju laiku. Ši galimybė leidžia verslo logistikos vadovams priimti sprendimus, pagrįstus tikslia ir naujausia informacija. Kaip pavyzdžiui, automatizuotos sistemos gali analizuoti transportavimo maršrutus, kad nustatytų efektyviausius maršrutus bei tuo pačiu sumažintų degalų sąnaudas, atsižvelgiant į pristatymo laiką. Automatizuodamos klientams skirtus procesus, įmonės gali suteikti klientams geresnę patirtį. Automatizuoti klientų aptarnavimo pokalbių robotai gali apdoroti užklausas visą parą, teikdami skubią pagalbą ir gerindami klientų pasitenkinimą.
 
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto komunikacijos ir bendruomenės prodekanė doc. dr. Jolanta Nalivaikė pastebi, kad nors verslo procesų automatizavimas turi daug privalumų, įvairūs verslo sektoriai susiduria su reikšmingais iššūkiais diegiant šias technologijas. „Automatizavimo diegimas reikalauja didelių pradinių investicijų į programinę įrangą, įrangą ir mokymus. Daugelis mažų ir vidutinių įmonių negali sau leisti šių išlaidų arba susiduria su sunkumais, bandydamos pritraukti finansavimą šiems tikslams. Be to, darbuotojai dažnai baiminasi, kad automatizavimas sumažins jų darbo vietų skaičių, todėl gali pasipriešinti šių sistemų diegimui. Šie iššūkiai reikalauja nuoseklios strategijos, apimančios ne tik technologijų įdiegimą, bet ir efektyvų darbuotojų mokymą bei integracijos proceso valdymą“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto komunikacijos ir bendruomenės prodekanė doc. dr. Jolanta Nalivaikė.
 
Taip pat pastebimas ir kitas didelis iššūkis – verslo logistikos specialistų trūkumas. Verslo logistikos srityje reikia specialistų, pasižyminčių platesniu žinių ir kompetencijų spektru bei gebančių valdyti visą tiekimo grandinę, analizuoti duomenis ir pritaikyti automatizavimo technologijas.  „Šiandienos darbo rinkoje trūksta profesionalų, turinčių šias specifinių žinių ir įgūdžių. Šios problemos sprendimas reikalauja glaudaus universitetų bei verslo sektoriaus bendradarbiavimo tarptautiniu mastu, siekiant kurti ir perteikti naujausiomis žiniomis grįstas mokymo programas, kurios atitiktų rinkos poreikius ir skatintų jaunus specialistus rinktis verslo logistikos karjerą“, – pastebi VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto komunikacijos ir bendruomenės prodekanė doc. dr. Jolanta Nalivaikė.
 
Prof. Aurelija Burinskienė džiaugiasi, kad būtent VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete pradėtas įgyvendinti tarptautinis mokslinių tyrimų projektas – „Žmogiškosios logistikos 4.0 kompetencija“ (X-HuLog4.0,  angl. "Excellence in human-centered logistics 4.0"), finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis HORIZON-CSA programoje.  „Verslo procesų automatizavimas logistikoje, kurį skatina projektas, yra reikšmingas žingsnis kuriant efektyvesnes, tvaresnes ir į žmogų orientuotas logistikos sistemas. Naudojant pažangias technologijas ir taikant į žmogų orientuotą požiūrį, bus siekiama transformuoti logistikos operacijas, pagerinti darbuotojų našumą ir jų gerovę bei prisidėti prie bendro logistikos sektoriaus konkurencingumo ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų”, – sako profesorė.  
 
Kadangi verslo logistikos procesai vystomi nuolat, automatizavimo ir žmogiškųjų veiksnių integravimas bus labai svarbus, siekiant į žmogų orientuotos logistikos proveržio. Į žmogų orientuotos logistikos 4.0 projekte bus nagrinėjamas pagalbinių technologijų (tokių kaip papildyta realybė, pritaikomos darbo vietos, robotai ir kt.), poveikis žmogaus veiklai, motyvacijai ir technologijų priimtinumui.
 
„X-HULOG4.0“ projektu siekiama pagerinti Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetencijas į žmogų orientuotoje logistikoje, panaudojant tarptautiniu mastu pirmaujančių tyrimų institucijų – Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto, Darmštato technikos universiteto ir Saarlando universitetų – patirtį. Projekto metu VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto mokslininkų komanda dalinsis tyrimo rezultatais bei gerąja patirtimi su Lietuvos ir kitų ES šalių įmonėmis.
 
Autorės:

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros prof. Aurelija Burinskienė
 

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto komunikacijos ir bendruomenės prodekanė doc. dr. Jolanta Nalivaikė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau