Stojantiesiems

Novatorius perspėja apie mikrobangų krosnelės galiojimo laiką 

Vasario 9, 2023

Pagrindinė mikrobangų krosnelės paskirtis yra ne tik atitirpinti šaldytus produktus, bet ir pašildyti ar paruošti maistą. Patogumas, paprastumas ir greitis itin svarbus – šiuolaikiniams ir nuolat skubantiems žmonėms. Nors daugelis jų ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be šio buitinio prietaiso, derėtų nepamiršti ir apie tinkamą mikrobangų krosnelės naudojimą. Ką reikėtų daryti, norint nepakenkti savo sveikatai? 
 
Ar mikrobangų krosnelė – žalinga? 
 
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fizikos katedros prof. dr. Artūro Juknos, ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje galima ne tik jį sugadinti, bet ir pakenkti savo sveikatai. Žalingas poveikis maisto produktams pasireiškia tuo, kad mikrobangų krosnelėje maistas įkaista netolygiai, o tam tikrose lokaliose vietose – ir iki labai aukštos temperatūros.  
 
„Ar temperatūra tikrai aukšta, gali įsitikinti kiekvienas. Tereikia pabandyti išvirti kiaušinį mikrobangų krosnelėje. Tik iš anksto įspėju, jog kiaušinis taip stipriai įkais, kad jame esanti skystoji dalis pavirs garais, o lukšto viduje susidaręs aukštas slėgis kiaušinį susprogdins. Ar taip nutinka verdant kiaušinį vandenyje? Tiesa, jis taip pat gali įtrūkti, jei staigiai įdėsite jį į verdantį vandenį, tačiau tik todėl, kad šiluminis poveikis kiaušiniui bus staigus“, – teigia VILNIUS TECH novatorius. 
 
Mikrobangų krosnelė, kaip ir kiekvienas elektroninis prietaisas, spinduliuoja elektromagnetines bangas į aplinką. Tuo galima nesunkiai įsitikinti tiriant krosnelės spinduliuotę visai šalia krosnelės, naudojantis elektromagnetinio smogo matuokliu. Bendruoju atveju, spinduliuotės galia mažėja tolstant nuo bangų šaltinio, tad saugantis spinduliuotės, reikėtų stovėti nuo jos atokiau.  
 
„Svarbu nepamiršti, jog gyvename tokioje aplinkoje, kurioje galimi elektromagnetinių bangų atspindžiai, o jų poveikio savo kūnui, veikiant savai ar kaimynų naudojamai mikrobangų krosnelei, deja, bet neišvengsime“, – pabrėžia profesorius.  
 
Novatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek maiste, tiek ir žmogaus kūne sugerta elektromagnetinės bangos energija pavirsta kitomis energijų rūšimis ir šiluma. Tad lokalus maisto perkaitinimas kenkia ne tik maisto kokybei, bet ir jo skoniui. Tuo taip pat galima nesunkiai įsitikinti palyginus paruošto maisto orkaitėje ir mikrobangų krosnelėje skonį.       
 
Mikrobangų krosnelės galiojimo laikas 

Anot VILNIUS TECH novatoriaus prof. A. Juknos, visų elektrinių prietaisų galiojimo laikas apsprendžiamas įvairių faktorių. Tai – patikimas elektrinės ar mechaninių dalių veikimas, išorinių paviršių nusidėvėjimas, galimybė prietaisą švariai išvalyti nuo dulkių ar kitų nešvarumų.

Galiojimo laikas neretai priklauso ir nuo elektrinio prietaiso gamintojo arba dar kitaip – nuo prietaiso kainos. Patikimų gamintojų ir aukštos kainos prietaisų elektrinės ir mechaninės dalys retai sugenda vos pradėjus prietaisą naudoti.  

Vienas svarbiausių mikrobangų krosnelės galiojimą apsprendžiančių faktorių – krosnelės tarša maisto produktų likučiais. Krosnelėje ruošiamas maistas verda, garuoja, taškosi. Maisto produktų dalelės patenka ant beveik visų vidinių krosnelės paviršių. Jei neviską pavyksta išvalyti, tai ilgainiui maisto likučiai ima gesti ir krosnelės viduje formuojasi blogo kvapo šaltiniai.  

„Kalbant apie mikrobangų krosnelės elektroninę dalį, ji gali tarnauti tol, kol vis dar veikia krosnelės elektromagnetinių bangų generatorius ir jos korpusas sandarus, užtikrinant jog elektromagnetinių bangų pagrindinė galia vis dar lokalizuota krosnelės viduje“, – teigia profesorius. 

VILNIUS TECH novatorius atkreipia dėmesį, kad paprastai labai brangiuose elektroniniuose prietaisuose, pavyzdžiui, lazeriuose, integruojamas laikmatis, registruojantis prietaiso veikimo laiką ir kartu skaičiuojantis prietaiso resursą. Taip pat – ant prietaisų gali būti pažymėtas gamintojo garantuojamas darbo valandų skaičius (pavyzdžiui, šviestukų atveju). Informacija apie gamintojo garantiją gali būti pateikta prietaiso naudojimosi instrukcijoje.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau