Stojantiesiems

Nuo paskaitų laive iki kapitono tiltelio: VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto alumno istorija

Birželio 25, 2025
„Kapitono darbas – tai ne tik vadovavimas, bet ir atsakomybė už visą laivą, jo įgulą, techninę būklę, saugumą, maršrutų valdymą. Sprendimus tenka priimti greitai ir užtikrintai – čia nėra vietos dvejonėms. Kasdienybė jūroje – daugiau nei tik navigacija“, – pasakoja VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto alumnas, kapitonas Viačeslav Višniakov.
 
Tarptautinės jūrininkų dienos proga, su kapitonu kalbamės apie lyderystės svarbą, darbe kylančius iššūkius ir studijų suteiktas galimybes bei pridėtinę vertę.  
 
Kokios savybės svarbiausios laivo kapitonui?
 
Kapitonas turi būti ryžtingas lyderis, mokėti spręsti situacijas realiu laiku, net ir stresinėmis sąlygomis. Svarbu ne tik techninės žinios, išsilavinimas, bet ir gebėjimas burti komandą, palaikyti drausmę, užtikrinti sklandžią kasdienę veiklą.
 
Labai svarbu gebėti vadovauti komandai, palaikyti tvarką, motyvuoti žmones ir kurti aplinką, kur kiekvienas jaučiasi atsakingas ir svarbus. Jūra išmoko: lyderystė – tai ne tik įsakymai, bet ir gebėjimas klausytis, suprasti ir veikti išvien.
 
Tai pareigos, kuriose kiekvienas sprendimas turi svorį, o atsakomybė už laivą – neperkeliama. Todėl būtinas ne tik profesionalumas, bet ir vidinis tvirtumas. Tam, kad būtumei užtikrintas ir tvirtas dėl savo priimamų sprendimų, bei savimi pasitikintis lyderis – specifinės žinios ir išsilavinimas tampa ypač svarbus. Taigi, kiekvienas jūrininkas turi savo kelią. Maniškis vedė nuo pirmųjų praktikų jūroje iki kapitono pareigų ir magistrantūros studijų VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete. Sėkmingai užbaigiau Transporto inžinerijos studijų programos Jūrų transporto inžinerijos ir logistikos specializacijos magistrantūrą ir įgijau dar daugiau vertingų žinių. 
 
Kodėl nusprendėte tęsti studijas VILNIUS TECH magistrantūroje?
 
Baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (dabar – VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija), beveik iškart įšokau į darbo ritmą jūroje. Ilgus metus buvau visiškai pasinėręs į profesinį tobulėjimą laivuose – apie grįžimą į mokslus net negalvojau. Tačiau pasiekus kapitono pareigas ir įtvirtinus savo poziciją profesinėje srityje, sugrįžo mintis apie aukštesnį išsilavinimą.
 
Supratau, kad nors darbas laive suteikia vertingų praktinių įgūdžių, šios žinios dažnai yra labai specializuotos. Norėjosi išplėsti kompetencijų lauką – tam, kad ateityje galėčiau rinktis ne tik jūros kelią, bet ir dirbti krante. VILNIUS TECH universiteto pasiūlyta Transporto inžinerijos studijų programos magistrantūra su Jūrų transporto inžinerijos ir logistikos specializacija pasirodė patrauklus ir įdomus sprendimas. Kai paaiškėjo, kad magistrantūros studijose universitetas suteikia galimybę studijuoti nuotoliniu būdu, sprendimas buvo dar lengvesnis – tuo metu jau turėjau galimybę prisijungti prie paskaitų iš laivo. 
 
Ką Jums davė Transporto inžinerijos magistrantūros studijos?
 
Studijų metu įgytos žinios buvo ne tik teorinės – jos labai konkrečiai pritaikomos realybėje. Labiausiai vertinu inžinerinius dalykus, tokius kaip transporto technologinių procesų valdymas, transporto priemonių, mašinų ir įrenginių projektavimas bei kompiuterizuota inžinerija, darbas su programomis kaip Matlab, SolidWorks ar AutoCAD. Tai iš esmės pakeitė mano požiūrį į skaičiavimus ir techninius brėžinius – dabar juos ne tik suprantu, bet ir pats gebu kurti.
 
Be to, magistrantūros studijos padėjo pažvelgti plačiau – į visą transporto sistemą, jos valdymą ir logistiką. Tai labai svarbu, jei galvoji apie karjerą ne tik laive, bet ir ant kranto, kur priimami strateginiai sprendimai. 
 
Kaip pavyko derinti studijas su kapitono pareigomis?
 
Lengva tikrai nebuvo. Kapitono darbas reikalauja dėmesio visą parą, o studijos taip pat intensyvios. Tačiau buvau apsisprendęs: jei mokytis – tai pilnai. Dėl to ieškojau laiko tarp darbų, dalyvavau paskaitose vakarais ar net per naktį, jei tik leido darbo grafikas.
 
Didžiulė paspirtis buvo nuotolinis studijų formatas ir universitetas, kuris suprato mūsų – dirbančiųjų studentų – situaciją. Dėstytojai stengėsi derinti paskaitų laiką, palaikė, kai reikėjo lanksčiau organizuoti atsiskaitymus.
 
Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai? 
 
Didžiausias iššūkis – didelis darbo krūvis ir interneto prieiga. Skamba paprastai, bet ne kiekvienas laivas turi stabilų ryšį, o be jo – apie paskaitas ar užduotis gali tik pasvajoti. Todėl visiems svarstantiems siūlyčiau rimtai įvertinti, ar darbo sąlygos leis mokytis reguliariai.
 
Taip pat – laiko planavimas. Laivas – ne biuras. Kiekviena diena gali būti vis kitokia: skirtingi uostai, įvairios operacijos, netikėti iššūkiai. Prisitaikymas, disciplina ir gebėjimas susikaupti – būtini dalykai. Bet kai turi aiškų tikslą, viską galima įveikti.
 
Kokias tendencijas pastebite jūrų transporto sektoriuje?
 
Per pastaruosius metus sektorius stipriai pasikeitė. Darbo krūvis išaugo, nors įgulos mažėja. Daug kas tapo skaitmenizuota: dokumentų valdymas, ataskaitos, ryšys su krantu – visa tai reikalauja naujų įgūdžių.
 
Be to, konkurencija vis didesnė, sektorius tampa globalus. Įgulos sudėtis – tarptautinė, o vadovaujamos pareigos vis dažniau atitenka tiems, kurie turi ne tik patirties, bet ir aukštąjį išsilavinimą bei stiprius tarptautinius gebėjimus. Todėl studijos – ne prabanga, o būtinybė.
 
Ką patartumėte būsimiems studentams, siekiantiems karjeros jūroje?
 
Pirmiausia – įvertinkite savo lūkesčius. Jūra žavi romantika, kelionėmis, bet tai – darbas, reikalaujantis tvirtos psichologinės ištvermės, atsakomybės ir gebėjimo ilgą laiką būti toli nuo namų.
 
Jei norite augti – tiek jūroje, tiek krante – būtinas ne tik diplomas, bet ir nuolatinis mokymasis. Ši sritis reikalauja nuolat atnaujinti žinias, laikyti kvalifikacijos egzaminus, tobulinti techninius ir vadybinius gebėjimus. 
 
Ir labai svarbi – anglų kalba. Ji – pagrindinė darbo kalba šiame sektoriuje. Be jos sudėtinga ne tik bendrauti tarptautinėje aplinkoje, bet ir toliau mokytis ar vadovauti komandai.
 
Jei svajojate apie karjerą laivyboje, būkite pasiruošę iššūkiams, bet ir žinokite – tai nepaprastai įdomi, prasminga ir vertinga kelionė.
Autorė: VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir komunikacijos prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau