Stojantiesiems

Nuo šiandien VGTU ir AB „Akmenės cementas“ – oficialūs partneriai

Spalio 14, 2015
Bendradarbiavimas su verslu, valdžios ir socialinėmis institucijomis – vienas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prioritetų. Džiugu, jog universiteto partnerių gretos toliau sėkmingai plečiasi – šiandien, po bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, jas papildė AB „Akmenės cementas“. Pastarajai įmonei tai yra pirmoji sutartis su mokslo įstaiga.
 
„Mes visada skiriame didelį dėmesį bendradarbiavimui su verslu, pramone, juk tai – viena svarbiausių mūsų, kaip technikos universiteto, krypčių. To siekiame jau seniai, tačiau plėtrai ribų nėra, o bendradarbiavimas su „Akmenės cementu“ – tokia svarbia įmone mūsų šalyje – yra labai reikšmingas. VGTU istoriškai dominuoja statybos sritis, kuri, be abejo, neįmanoma be statybinių medžiagų. Labai malonu, jog šiandien oficialiai įtvirtiname savo bendradarbiavimą, tikimės, jog jo nauda bus svari ir abipusė“, – prieš pasirašant sutartį kalbėjo VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
 
Tuo tarpu AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba neslėpė, jog tai – pirmoji tokia jų įmonės sutartis, kuri buvo laukta tiek jų pačių, tiek puikiai vertinama užsienio partnerių: „Su atskirais padaliniais ( Kelių tyrimo institutu, Termoizoliacijos mokslo institutu) bendradarbiaujame jau gana seniai, visgi šią sutartį laikome svarbiu žingsniu pirmyn. Kartu su mokslu ieškome, kaip dar plačiau išnaudoti mūsų produktą – čia įžvelgiame nemažą perspektyvą. Esame visiškai atviri: priimame jaunus žmones, norime supažindinti jaunimą, kaip iš tiesų atrodo ši sritis, kaip vyksta darbas. Turime ne vieną dirbantį jūsų studentą, jais tikrai labai džiaugiamės. Tikiu, jog pasirašydami šią sutartį galime dar labiau priartėti vieni prie kitų. Juk dideli dalykai prasideda nuo mažų darbų“.
 

Nuo šiol AB „Akmenės cementas“ atstovai dalyvaus studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijose, karjeros renginiuose, studijuojantiems VGTU bus sudarytos sąlygos šioje įmonėje atlikti profesines praktikas. Abu partneriai įsipareigoja bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant projektus mokslo srityje. Įvairios bendradarbiavimo galimybės bei esamos problemos buvo aptartos ir susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo AB „Akmenės cementas“ kokybės vadybininkė Nijolė Vaupšienė, VGTU mokslo prorektorius Antanas Čenys,  Statybos fakulteto dekanas Algirdas Juozapaitis, Statybinių medžiagų katedros vedėjas Gintautas Skripkiūnas, Termoizoliacijos mokslo instituto direktorių dr. Rimvydas Stonys, metu.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau