Stojantiesiems

Nuo žemės gelmių iki kosmoso platybių – geodezininkų reikia visur: 7 perspektyvios karjeros kryptys

Birželio 16, 2021
Geodezija yra mokslas apie Žemę. Tik dėl jos mes žinome teritorijoje esančių objektų padėtį, galime orientuotis vietovėje naudodami „Google“, maps.lt ir kitus žemėlapius. Geodezininkų reikia visur – kad išmatuotų žemės gelmes, teritorijų ir objektų geometriją, o taip pat ir dirbtų su kosminių palydovų teikiama informacija – optinių jutiklių nuotraukomis ir radarų duomenimis – spręsdami ne tik su žeme susijusius klausimus. Sukurta daugybė skaičiavimo algoritmų, pagal kuriuos naudojant palydovų duomenis yra vertinama oro tarša, stebimi vandens telkinių pokyčiai, identifikuojami pasėliai. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros vedėja doc. dr. Jūratė Sužiedelytė Visockienė pastebi, kad anksčiau geodezininko darbas buvo kur kas sudėtingesnis be bepiločių orlaivių, skaitmeninės fotogrametrijos, robotizuotos techninės įrangos, mobiliųjų įrenginių, bevielių tinklų, šiuo metu populiarėjančios virtualios realybės ir kitų technologijų, kurios šiandien palengvina specialistų darbą. 

„Naujos technologijos keičia įprastą darbą objekte. Galima pasidžiaugti, kad geodezijos specialybė tampa vis  universalesnė, tarpdisciplininė, o matininkų darbai neapsiriboja vien sklypų kadastriniais matavimais“, – atkreipia dėmesį ji. Šios profesijos galimybės darbo rinkoje itin plačios, J. Sužiedelytė Visockienė įvardija net keletą.

1.    Geodezijos specialistas

Geodezininkas yra pirmas žmogus, kuris apsilanko objekte ir atlieka statinių, įrenginių ar teritorijos nužymėjimo ir matavimo darbus. „Geodezininkas ir statybų eigoje atlieka kontrolę, pavyzdžiui, jei statomo namo langų angos neatitinka projekto ir yra per siauros, geodezininkas fiksuoja šias klaidas ir informuoja statybų vadovą. Jei pastatytas namas ar tiltas deformuojasi bei kitaip keičia padėtį ar formą, specialistas tai užfiksuos matavimais, suras priežastis ir sprendimą, kaip tai sutvarkyti“, – apie geodezininkų darbo reikšmę pasakoja J. Sužiedelytė Visockienė. 

Geodeziniai darbai skirstomi į valstybinės reikšmės ir savivaldybių. Valstybiniai darbai apima Lietuvos Respublikos sienos kartografavimą, teminių žemėlapių sudarymą ir tvarkymą, aerofotografavimą ir nuotolinį skenavimą bei daugelį kitų svarbių valstybinio masto darbų. Savivaldybių geodezijos ir kartografijos specialistai rūpinasi teritorijos geodezinių tinklų sudarymu ir tvarkymu, statinių ir įrenginių žymėjimo vietovėje priežiūra ir kitais darbais.

2.    Matininko darbas

Matininkas – tai specialistas, kuris atlieka nekilnojamojo turto objekto formavimo darbus, kadastrinius matavimus ir yra atsakingas už daug itin svarbių su žemės sklypais ir nekilnojamuoju turtu susijusių darbų. 

„Matininkas atlieka žemės sklypų arba statinių kadastrinius matavimus, derina, rengia ir tvirtina su tuo susijusius dokumentus. Jis nustato nekilnojamojo turto vertę, atlieka nekilnojamojo turto kadastro duomenų ir dokumentų, taip pat kadastrinių ir geodezinių matavimų ekspertizę bei teikia kitas paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto tvarkymu“, – įvardija VILNIUS TECH Geodezijos ir kadastro katedros vedėja.

3.    Darbas su BIM, skaitmeniniais pastatais ir miestais 

Šiuolaikiniai skaitmeniniai miestai kuriami plėtojant skaitmeninę statybą ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas, nuo kurių neatsiejami yra ir geodeziniai matavimai bei geografinės informacinės sistemos (GIS). Su jomis dirba geodezijos specialistai. GIS – tai sistema, kurios pagrindu apdorojami, analizuojami, modeliuojami erdvėje koordinuoti duomenys. GIS naudojama ne tik architektų, tačiau ir kitų specialistų – inžinierių, aplinkosaugos duomenų analitikų, žemės ūkio informacinių technologijų kūrėjų.

„GIS itin svarbus ir aktualus darnių ir išmanių miestų vystyme, nes pasitelkus geodezininkų duomenis galima atlikti įvairias analizes, skaičiavimus ir jais remiantis priimti svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, pagal sukurtus GIS žemėlapius galima stebėti miesto plėtrą, vykdomus viešųjų erdvių, nekilnojamo turto ir kitus projektus. Išmanios programos leidžia rinkti ir analizuoti tokius aplinkos duomenis kaip oro, triukšmo, saulės spinduliuotės lygis ir kt., o į tai atsižvelgiama planuojant miesto plėtrą, naujus statinius, kelius“, – pasakoja J. Sužiedelytė Visockienė.

4.    Darbas valstybės sektoriuje, ministerijose, savivaldybėse 

Remiantis geodeziniais matavimais, nustatoma žemės paviršiaus taškų tarpusavio padėtis, formuojamas geodezinis pagrindas, kuris reikalingas darant topografinius žemėlapius ir kitus žemės matavimo darbus, atliekant visos šalies kartografavimą, vykdant statybos darbus, geodinaminius tyrimus, valstybės sienos žymėjimą ir daug kitų darbų, kuriuose tenka nustatyti taškų padėtį, t. y. jų erdvines koordinates. 

Geodezijos specialistai reikalingi ministerijose, Nacionalinėje žemės tarnyboje, savivaldybėse ir kitose įstaigose. Čia dažniausiai dirba specialistai, VILNIUS TECH pabaigę Geodezijos ir kartografijos Geografinių informacinių sistemų specializacijos magistrantūros studijas. „Šiuo metu specialistai yra reikalingi visose savivaldybėse, jaučiamas didelis jų trūkumas, o ateityje, pradėjus funkcionuoti topografijos ir infrastruktūros informacinei sistemai, savivaldybėse jų reikės dar daugiau. Palengvinimas besidomintiems valstybinio pobūdžio darbu – nebereikia laikyti anksčiau būtino bendrojo valstybės tarnybos testo“, – atkreipia dėmesį J. Sužiedelytė Visockienė. 

5.    Veikla prekybos srityje

Geodezijos srities atstovai savo veikloje dirba su įvairiais išmaniais prietaisais ir technologijomis, tad viena iš galimų karjeros sričių – prekyba įranga, atstovaujant garsiausius prekinius ženklus. 

Lietuvoje veikia „Trimble“ ir „DJI“ atstovas UAB „GeoNovus“, prekiaujantis GPS imtuvais, robotizuotais tacheometrais, 3D skeneriais, GIS duomenų kaupikliais, siūlantis BIM, aerokartografavimo, fotogrametrijos sprendimus. Taip pat veikia UAB „SmartOffice“ – oficialus šveicarų įmonės „Leica Geosystems“ atstovas Lietuvoje, siūlantis geodezinę, statybinę bei programinę įrangą, teikiantys su tuo susijusias paslaugas. Tai – tik keletas pavyzdžių. Galimybės šioje srityje plačios, nes technologijos nuolat tobulėja, vis atsiranda naujų.

6.    Karjeros galimybės užsienyje 

Pasak VILNIUS TECH Geodezijos ir kadastro katedros vedėjos, jaučiamas vis didėjantis kvalifikuotų GIS technologijų, nuotolinio kartografavimo specialistų poreikis, o patys studentai siekia įgyti kuo daugiau ir kuo universalesnių gebėjimų, pritaikomų ne tik geodezijos, bet ir kitose inžinerijos srityse. Tai atveria galimybes dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir už šalies ribų.

Tokių sėkmės pavyzdžių jau esama ne vienas. „Geodezijos ir geoinformatikos absolventai užsienyje dirba labai įvairiose srityse – nuo darbo prie sudėtingų statybos objektų, projektų iki pedagoginio darbo universitetuose. Lietuvos specialistai savo vietą randa Islandijoje, Norvegijoje, Anglijoje, net Afrikos valstybėse“, – atkreipia dėmesį J. Sužiedelytė Visockienė.

7.    Individualus verslas 

Įprastai steigiamos geodezijos ir matininkų paslaugas teikiančios įmonės. Matininkui ir geodezininkui reikia kvalifikacijos pažymėjimo, kuris gaunamas du metus atidirbus padėjėju. „Baigę studijas universitete ir atidirbę reikiamą laiko kiekį specialistai įprastai gauna abu kvalifikacijos pažymėjimus. Juos, išlaikius testą, išduoda Nacionalinė žemės tarnyba. Turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą jaunas specialistas gali kurti savo įmonę ir dirbti savarankiškai“, – sako VILNIUS TECH Geodezijos ir kadastro katedros vedėja.

Anot jos, geodezijos ir geoinformatikos sritis skirta tiems, kurie domisi informacinėmis technologijomis, programavimu, skaitmeniniais ir robotizuotais prietaisais, kuriems patinka darbas su technologijomis, tokiomis kaip bepiločiai orlaiviai, lazerinio skenavimo technologijos ar darbas su palydoviniais vaizdais ir kitokie nuotolinių tyrimų metodai, kuriems įdomi geografija, objektų padėties erdvėje nustatymas, matavimai ir skaičiavimai. Įgytos šios srities žinios atveria itin plačias galimybes, tereikia pačiam pasirinkti norimą karjeros kelią.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau