Stojantiesiems

O ką po paskaitų? | Mindaugas Navickas

Lapkričio 16, 2020

Ką VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto studentai veikia po paskaitų? Dirba, programuoja, o gal užsiima ekstremaliu sportu? Šiandien kalbiname trečio kurso multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentą Mindaugą Navicką, kuris savo laisvą laika skiria kaitavimui.

Kas yra kaitavimas?
„Paprastai pasakius – aš stoviu ant lentos, o aitvaras mane tempia norima kryptimi. O išsamiau – kaitavimas yra pakankamai naujas, ekstremalus vandens sportas, atsiradęs maždaug prieš 20 metų. Kaitavime dalyvauja dvi pagrindinės stichijos: vėjas ir vanduo. Vėjas yra svarbiausias šio sporto elementas – jis turi būti palankus, kad būtų galima kaituoti, t.y. negali būti labai silpnas arba labai stiprus. Atitinkamai pagal sąlygas yra pasirenkama ir reikalinga kaitavimo įranga (jėgos aitvaras, lenta).“ – pasakoja Mindaugas. 

Kiek laiko užsiimi šiuo sportu?
„Aktyviai užsiimu nuo 13 metų, tačiau su šiuo sportu susipažinau būdamas 9. Viskas prasidėjo 2008 metais, kai mano vyresnis brolis Vytautas sugalvojo išmokti kaituoti. Nuo to laiko aš dažnai jam palaikydavau kompaniją, važiuodavau kartu prie Kuršių marių ir stebėdavau, kaip visi plaukioja ir šokinėja vandenyje. Galvojau: „ kaip norėčiau ir aš!”. Prašiau, kad brolis pamokintų ir mane, bet neturėjome man tinkamos įrangos – mažo aitvaro. Tačiau aš nepasidaviau ir po kelių metų pagaliau jau tapau savarankišku kaituotoju.“

Ar buvo sunku išmokti?
„Mokymosi procesas tikrai nebuvo lengvas. Prieš lipant į vandenį reikia išmokti teoriją – kokios yra saugios vėjo kryptys, koks jo stiprumas yra reikalingas. Svarbu suprasti, kokie pavojai gali užklupti krante ir vandenyje, tik tada galima pradėti mokintis, kaip stovėti ant lentos ir tuo pačiu valdyti aitvarą. Šios naujos patirtys motyvavo mane, o nesėkmės tik skatino dar labiau tobulėti ir nenustoti.“

Ar neatsiranda monotonijos ilgai užimant ta pačia veikla?
„Tikrai ne. Mane šis sportas ir žavi tuo, jog nėra ribų tobulėjimui. Atlikdamas įvarius triukus visada gali pridėti kažką naujo ir tą patį triuką gali atlikti visai kitaip, pridėti savo kūrybos. Taip pat yra tiek daug įvairių disciplinų – nuo sudėtingų triukų ore, plaukimo aitvaru ir banglente aukštose bangose iki tiesiog ramaus pasiplaukiojimo vandenyje.“

Ką veiki lietingomis dienomis ar žiemos metu? 
„Vienas kaitavimo Lietuvoje minusas – sezonas Lietuvoje yra pakankamai trumpas. Maždaug nuo gegužės iki spalio mėnesio. Žinoma yra posakis „nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“, tad tikrai norintys kaituoti tą daro visus metus. Tačiau norint prisiminti vasarą – galima išvažiuoti į šiltus kraštus. Man yra tekę pabuvoti Afrikoje, Egipte, bei vienoje iš Kanarų salų Fuerteventuroje. Taip pat galima kaituoti ir ant sniego, su jėgos aitvaru čiuožiant snieglente arba slidėmis. Tačiau to daryti dar neteko, nes pastarosios žiemos nebuvo palankios.“

Tu ne tik užsiimi šiuo sportu, bet ir mokai jo kitus. Kodėl nusprendei tapti instruktoriumi?
„Noriu prisidėti prie šio sporto populiarinimo Lietuvoje, taip pat noriu ir toliau gilinti žinias apie kaitavimą. Šiuo metu esu IKO (International Kiteboarding Organisation) Level 1 kaitavimo instruktorius.“

Kaip kilo idėja atidaryti kaitavimo mokyklą?
„Su draugais ir bendraminčiais šią idėją turėjome jau senai, tačiau tik šią vasarą pagaliau pavyko pasiruošti ir pagaliau atidaryti „2kite School“ – kaitavimo mokyklą bei įrangos parduotuvę Svencelėje. Kuršių marios (konkrečiau 36km nuo Klaipėdos esantis kaimas Svencelė) yra kaituotojų Meka, nes ten yra tobulos sąlygos kaituoti, o ypač mokintis. Vėjuotą dieną, o jeigu dar savaitgalis, ten susirenka šimtai kaitavimo sporto entuziastų. Vasarą praleidau ten, mokydamas kitus žmones kaituoti, bei tobulėjau ir kaitavau pats. Šis sportas kiekvienais metais populiarėja ir vis daugiau žmonių nori išmokti kaituoti, o Lietuvoje turime vienas iš tobuliausių sąlygų pasaulyje užsiimti šiuo sportu!“

Ar multimedijos studijos turi naudos ir tavo veiklai?
„Taip! Kuriu lentų dizainus, taip pat įvarius maketus socialiniams tinklams ir mokyklos reklamai. Studijos prisideda prie veiklų vystymo ir darbo kokybės, o ir su mokslais suderinti spėju, nes pagrindinis sezonas vasarą.“

Kokiems žmonėms pasiūlytum pabandyti šį sportą?
„Žmonėms, kurie ieško kažko naujo ir neatrasto – to, ko dar nėra patyrę arba mėgstą gamtą. Svencelė tikrai viena iš gražiausių vietų Lietuvoje, kurioje galima ne tik kaituoti, tačiau ir praleisti laiką gamtoje su draugais ir gera kompanija.“

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau