Stojantiesiems

„Open R&D Lietuva“: mokslas pasiekiamas ranka

Lapkričio 5, 2018

Jau ketveri metai „Open R&D Lietuva“ prekės ženklas pristato mūsų šalį kaip patrauklų ir dinamišką regioną pasaulinėje mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje. Atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, sudaro unikalias galimybes mokslininkams, tyrėjams, technologijų perdavimo vadybininkams megzti kontaktus ir ieškoti bendradarbiavimo partnerių ar potencialių užsakovų tiek Lietuvoje, tiek pačiose įvairiausiose pasaulio valstybėse, mokslo ir studijų organizacijose, verslo įmonėse.

„Open R&D Lietuva“ tinklą kuruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei Švietimo ir mokslo ministerija. Iškeltas uždavinys, kaip pabrėžė „Open R&D Lietuva“ tinklo vadovė Gintarė Narakienė, – skatinti bendradarbiavimą tiek su vietiniu, tiek su tarptautiniu verslu. Todėl buvo įkurtas „Open R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras, kuris padėtų verslui lengviau rasti reikalingas mokslo paslaugas. Užsakovams nereikia niekur klaidžioti. „Open R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras veikia vieno langelio principu. Užtenka atsiųsti užklausą, ir netrukus pateikiamas atsakymas, su kuo toliau vertėtų bendrauti, kas atitiktų verslo poreikius nuo mokslinių tyrimų ir matavimų iki naujų technologijų ir produktų.

Vien šiemet gauta daugiau nei 100 užklausų iš verslo atstovų Lietuvoje ir užsienio šalių. Jų geografija gana plati: JAV, Airija, Švedija, Suomija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis, Ukraina, Liuksemburgas, Vokietija, kaimynės Lenkija ir Baltarusija. Domimasi tokiomis sritimis kaip dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, išmanieji prietaisai ir miestai, savivaldžiai automobiliai, 3D spausdinimas, naujos medžiagos, maisto technologijos, vėjo energetika, elektronikos prietaisų kūrimas, mechatronika, medicinos technologijos, civilinė inžinerija.

„Open R&D Lietuva“ tinklo nariai gali pasiūlyti platų paslaugų spektrą: universitetai, mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė didžiausią „Open R&D Lietuva” tinklo naudą bent šiuo metu mato Lietuvoje. Jis padeda pasiekti Lietuvos verslą, suteikia papildomų galimybių parduoti savo žinias, inovacijas, technologijas, paslaugas. Per „Open R&D Lietuva” tinklo Kontaktų centrą kreipiasi nemažai įmonių, ieškančių tam tikrų paslaugų, kurias VGTU tyrėjai gali pasiūlyti. Pavyzdžiui, šiuo metu vykdomos trejos derybos su įmonėmis, kurių užklausos buvo gautos nuo rugsėjo mėnesio.

„Per „Open R&D Lietuva” tinklą turime galimybę pasiekti ir užsienio partnerius, dalyvauti įvairiose parodose, verslo misijose. Vienam universitetui būtų per sunki finansinė našta. „Open R&D Lietuva” tinklas leidžia pasidalyti rizika, kaštais ir ištekliais, – sakė VGTU atstovė. – „Open R&D Lietuva“ prekės ženklas dar jaunas, tačiau daug dirbama viešinimo srityje, ir žinomumas didėja. Kai eini į tarptautinę rinką, geriau atstovauti ne tik savo universitetui, bet pristatyti visą tinklą kaip kompetencijų branduolį. Kad esame atviri bendradarbiauti įvairiomis formomis, sujungti jėgas su kitais universitetais dėl gaunamų užsakymų.“
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau