Stojantiesiems

„OUTPACE“: kaip pasitelkus populiarią kultūrą galime paskatinti turizmo inovacijas?

Balandžio 29, 2021

Kroatijos Dubrovniko miestą staiga išpopuliarinę žymieji HBO „Sostų Karai“, pasaulinį dėmesį į Lietuvą atkreipęs HBO „Černobilis“ ar BBC „Karas ir taika“ – tai tik keletas pavyzdžių kaip populiarioji kultūra gali atkreipti dėmesį į šalį kaip į tam tikrą turizmo objektą. Turizmo sektoriui, kaip svarbiam ekonomikos komponentui, šis populiariosios kultūros (filmų, televizijos serialų, knygų, muzikos) paskatintas susidomėjimas turistiniais objektais šiais laikais gali būti netgi gyvybiškai svarbus. Vis tik, ši popkultūros paskata tam tikrai turistinei vietovei gali būti trumpalaikė. Pastebima, kad dauguma turizmo sektoriaus įmonių puikiai teikia tradicines paslaugas, tačiau susiduria su sunkumais įvaldant popkultūros atnešamas naudas ir galimybes arba tiesiog apie jas nežino.
Atsižvelgiant į šia situaciją, „Erasmus+” projektas „OUTPACE“ siekia suteikti turizmo ir kūrybinių industrijų pedagogams, augimu suinteresuotiesiems mažų ir vidutinių įmonių subjektams ir verslininkams žinių ir įgūdžių inovatyviai panaudoti popkultūros tendencijas, siekiant paskatinti verslo galimybes turizmo srityje. 

Link inovuoto turizmo: metodikos ir resursai
„OUTPACE“ projekto rezultatai – intelektiniai produktai, susideda iš veiksmų plano, popkultūros išteklių paketo, atvirųjų švietimo išteklių ir šiems ištekliams lengvai pasiekti sukurtos mobiliosios aplikacijos.
Projekto metu kuriamas veiksmų planas individualiai pritaikytas kiekvienos partnerės šalies regionui tirti. Jame išryškinamas ir analizuojamas regionuose vyraujančių įgūdžių trūkumas. Veiksmų planu taip pat siekiama išlaikyti nuolatinį suinteresuotų šalių bendradarbiavimą.
Popkultūros išteklių paketas sukurtas siekiant supažindinti turizmo, kūrybinių industrijų ir kultūros paveldo darbuotojus ir kitas suinteresuotąsias šalis su popkultūros turizmo koncepcija ir šios turizmo rūšies galimybėmis pakeisti regioninę turizmo ekonomiką.
„OUTPACE“ projekto metu taip pat kuriami atvirieji švietimo ištekliai. Šie ištekliai leis aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir verslo paramos organizacijoms sistemingai taikyti naujus mokymo metodus ir taip kurti inovatyvius ir tvarius produktus ir paslaugas, pagrįstas popkultūros galimybėmis.
Galiausiai, projekto mobilioji aplikacija, skirta pedagogams, studentams, verslininkams ir visiems, norintiems pereiti prie turizmo ir skaitmeninio turinio naudojimo pasitelkiant kūrybines industrijas, suteiks tiesioginę prieigą prie mokymo ir mokymosi resursų.
Projekto tikslinės grupės – aukštojo mokslo institucijos, turizmo industrijos ir kūrybinės mažosios ir vidutinės įmonės, verslo plėtros ir profesinio švietimo organizacijos, kiti suinteresuoti asmenys iš turizmo plėtros ir kūrybinių industrijų pramonės bei verslo ir turizmo sričių studentai.
 
Projekto vykdymo laikotarpis 2019-09-01-2021-08-31.
Projektas „OUTPACE“ yra dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Erasmus+”.
Projekto koordinatorius – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Lietuva). Projekto partneriai – Canice Consulting (Jungtinė Karalystė), University of Greenwich (Jungtinė Karalystė), Icelandic tourism research centre (Islandija), Momentum educate + innovate (Airija) ir Swedish tourism innovation center (Švedija).
 
Daugiau apie projektą rasite čia.
 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau