Stojantiesiems

Papildoma parama „Erasmus+“ mobilumo programos dalyviams, turintiems specialiųjų poreikių

Rugpjūčio 7, 2015
Kviečiame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, dėstytojus ir darbuotojus, turinčius specialiųjų poreikių ir dalyvaujančius „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo mobilumo programos šalyse veiklose 2015–2016 mokslo metais teikti paraiškas papildomai paramai gauti.
 
Paraiškas gali teikti:
1. Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai, turintys specialiųjų poreikių ir dalyvaujantys „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo mobilumo programos šalyse veiklose, t. y.:
studentai, vyksiantys į studijas ir / ar praktiką;
dėstytojai, vyksiantys  į dėstymo vizitus užsienio aukštosiose mokyklose;
darbuotojai, vyksiantys į mokymosi vizitus užsienio aukštosiose mokyklose, įmonėse ar kitose organizacijose.
2. Užsienio įmonių / organizacijų atstovai, atvykstantys dėstyti į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
 
Galimas „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo mobilumo veiklos laikotarpis: 2015 m. birželio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.
 
Vadovaujantis „Erasmus+“ programos vadovu, asmuo, turintis specialiųjų poreikių, apibrėžiamas kaip potencialus programos dalyvis, kurio fizinė, protinė ar kita su sveikata susijusi būklė yra tokia, kad be papildomo finansavimo jos / jo dalyvavimas mobilumo veiklose yra neįmanomas.
 
Parama gali būti skiriama:
  • papildomoms išlaidoms priemonėms ir / ar paslaugoms, priklausomai nuo specialiųjų poreikių, ligos / negalios pobūdžio. Šių išlaidų poreikis turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, t. y. priemonių ir / ar paslaugų, kurioms prašote papildomos paramos, poreikis turi būti patvirtintas Jūsų gydytojo išduotame išraše iš medicininių dokumentų.
  • lydinčiojo asmens pragyvenimo bei kelionės išlaidoms, jei tai pagrįsta.
Svarbu pažymėti, kad:
  • papildoma parama neskiriama išlaidoms, kurias specialiųjų poreikių turintis asmuo patiria kasdien būdamas Lietuvoje, nebent tos išlaidos dėl kainų skirtumo užsienyje ženkliai padidėja.
  • papildoma parama neskiriama tam, kad būtų padengtos visos papildomos su mobilumo veiklomis užsienyje susijusios išlaidos. Papildoma parama gali būti skiriama tik išlaidoms, susijusioms su liga / negalia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau