Pasidaryk pats: kaip pasigaminti stilingą šviestuvą namuose?

Balandžio 15, 2021

„Pasidaryk pats“ arba „DIY“ (angl. Do It Yourself) judėjimas, ne tik skatina tvarią gyvenseną ir prasmingą išteklių arba antrinį daiktų panaudojimą, bet ir ugdo kūrybiškumą bei leidžia pasigaminti individualaus dizaino daiktų, kurių niekur kitur nerasite. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ dizainerė Karolina Vaikšnytė pasidalino šviestuvo gamybos procesu ir papasakojo, į ką atkreipti dėmesį gaminant šviestuvą namuose.

„Išpildyti įvairiausias interjero vizijas galima pasigaminant interjero detales patiems. Juk kartais tinkamo daikto, kurį norime nusipirkti, nerandame – netinka spalva, dydis arba netenkina kaina. Pasigaminti daiktus galime ir patys, tereikia trupučio kantrybės, atidumo ir fantazijos,“ – pasakoja dizainerė K. Vaikšnytė.   

Šis šviestuvas išsiskiria molio ir aukso spalvos detalių deriniu. Pasak kūrėjos, rankdarbiai gaminami iš ore džiūstančio molio reikalauja kruopštumo, tačiau rezultatas išties gali nudžiuginti. Derinant molį su kitomis medžiagomis galime sukurti įdomių ir netikėtų sprendimų.

„Sekite gamybos proceso žingsnius video reportaže ir pasigaminsite norimą šviestuvą, kuris papuoš jūsų erdvę ypatingu žavesiu. Juk rankomis gaminti daiktai turi savito šarmo, visi trūkumai tampa unikalumo ir vienetinio daikto privalumais,“ – teigia dizainerė. 

Ko jums prireiks?

Šviestuvo gamybai reikia:
–    Ore džiūstančio molio;
–    Lemputės lizdo su laidu;
–    Lemputės;
–    Kočėlo arba kito įrankio kočiojimui;
–    Peiliuko;
–    Sviestinio popieriaus;
–    Stiklinės vandens;
–    Kempinės;
–    Švitrinio popieriaus;
–    Liniuotės;
–    Įvairių įrankių formos dailinimui. 

Akcentai

Šviestuvo pagrindinei detalei pagaminti naudotas rudas ore džiūstantis molis, o smulkesnėms detalėms – baltas molis. Spalvą galite rinktis pagal savo interjero spalvinę paletę. Šį molį taip pat galite dažyti norima spalva (dažymui naudokite akrilinius dažus).

„Pirmiausia išsirinkite lemputę, kuri atitiktų jūsų apšvietimo poreikius. Šviestuvo lemputė yra svarbi detalė. Lempučių būna įvairiausių: galite rinktis skaidraus arba spalvoto stiklo, dydis taip pat gali būti įvairus. Lemputė ir jos forma padiktuos kokio dydžio bus šviestuvas – kuo didesnė lemputė, tuo didesnę apdailos detalę teks gaminti,“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ dizainerė.

Prie būsimo šviestuvo dizaino svarbu priderinti ir lemputės lizdą su laidu. 

„Šviestuvui gaminti naudojau „IKEA“ lizdą su auksinėmis apdailos detalėmis. Lizdas gali būti pagamintas iš įvairių medžiagų – plastmasės, keramikos ar metalo. Taip pat būti skirtingos stilistikos – modernus arba sendintas, retro stiliaus bei įvairiausių spalvų. Rinkitės labiausiai tinkantį jūsų idėjai išpildyti“, – pataria K. Vaikšnytė.

Svarbu atkreipti dėmesį į gaminamo šviestuvo pasirinktos lemputės galingumą. Galingumas matuojamas vatais (W), todėl pasirinkus lemputės lizdą, kuris, pavyzdžiui yra 22 W, jūsų pasirinkta lemputė taip pat turės būti ne galingesnė nei 22 W. 

„Pasirinkus tinkamą lemputės galingumą, toliau galima rinktis lemputę pagal šviesos spektrą (lemputės skleidžiamos šviesos spalvą). Šviesos spektras matuojamas kelvinais (K), mažesnė vertė kelvinais reiškia lemputės skleidžiamą šiltą šviesą (2700 K), didesnė kelvinų vertė (3200 K) – šaltą,“ – pasakoja dizainerė.  

K. Vaikšnytė renkantis lemputę taip pat pataria atkreipti dėmesį į šviesos srautą, kuris matuojamas liumenais (lm). Kuo daugiau lemputė turi liumenų, tuo ji geriau apšvies tam tikrą patalpos plotą.

Turint visus reikiamus įrankius ir daiktus, galima pradėti šviestuvo gamybos procesą. 

Procesas

1. Smulkios dekoro detalės. Iš balto molio suformuokite ilgą virvutę. Iš jos suformuokite apskritimus. Galite formuoti rankomis, o norint taisyklingesnės formos, tinkamo dydžio apvalų daiktą (stiklinę, buteliuką ar panašiai) apjuoskite suformuota virvute, taip bus gaunami dailesni apskritimai. 

Paviršių dailinkite šlapia kempine arba šlapiomis pirštų pagalvėlėmis.

2. Molio paruošimas. Prieš gaminant šviestuvo gaubtą pasitieskite sviestinio popieriaus, taip kočiojamas molis neprilips prie paviršiaus. 

Reikiamo dydžio rudo molio gabalėlį iškočiokite. Molis neturi būti labai storas, kitu atveju gali sutrūkinėti. Molį sudrėkinus vandeniu išvengsite skilinėjimo, paviršius bus lygesnis. 

3. Šviestuvo gaubto gamyba. Iškočiotame molyje išpjaukite norimą formą. Norimos formos proporcijas matuokite pagal turimą lemputę. Jeigu formuojate įvairias ertmes, per kurias bus prakišami kiti turimi elementai, jas formuokite labai atidžiai ir atsakingai. Moliui išdžiūvus, bus sunku koreguoti suformuotas ertmes.

4. Paskutiniai akcentai. Po kelių valandų molis tampa tvirtesnis, geriau išlaiko savo formą, todėl plokštumas galima šiek tiek išlenkti. Būkite atidūs, nes molis labai trapus ir gali lengvai suskilti.  Atsiradus mažiems įtrūkimams juos galite užglaistyti šlapiais pirštais arba kempinėle. Didesnius įtrūkimus užglaistykite šlapio molio gabalėliais.

Išdžiūvusias detales nušlifuokite švitriniu popieriumi, tokiu būdu galima šiek tiek pakoreguoti formos nelygumus.

Jei norite, išdžiūvusį molį nudažykite akriliniais dažais. Surinkite visas šviestuvo detales.

Tai viskas – rankų darbo šviestuvas jūsų rankose!

Video, kaip pasigaminti šviestuvą, galite rasti čia.
 

Galerija

Panašios naujienos

Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas lankėsi Orleano universitete (Université d’Orléans), kuris šiemet mini 720-ąsias įkūrimo ir 60-ąsias atkūrimo metines. Vizito metu Europos universitetų ATHENA aljanso atstovai ir universitetų vadovai aptarė Europos mokslo ateities perspektyvas, mokslinių tyrimų finansavimą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. [caption id="attachment_133294" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] Diskusijose – Europos mokslo prioritetai „Simboliška, kad universiteto sukaktį lydėjo diskusijos apie ateitį. ATHENA aljanso ir universitetų vadovai dalijosi patirtimi, kaip pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams, stiprinti jų poveikį visuomenei ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio skirta žaliajai transformacijai, Europos mokslinių tyrimų politikai ir universitetų tinklų bendradarbiavimui. Šios temos išlieka svarbios siekiant, kad universitetuose kuriamos žinios ir inovacijos prisidėtų prie visuomenei aktualių iššūkių sprendimo“, – apie apsilankymą Prancūzijoje pasakojo VILNIUS TECH rektorius. [caption id="attachment_133293" align="alignnone" width="1180"] VILNIUS TECH rektorius prof. dr. R. Kliukas, Studijų prorektorė prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. A. Radzevičienė (viduryje)[/caption] Kartu su juo į Orleaną vyko ir VILNIUS TECH Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. Asta Radzevičienė. Vizito metu taip pat vyko iškilminga Garbės daktaro vardo ir insignijų įteikimo ceremonija. Šis akademinis įvertinimas skirtas trims iškiliems mokslininkams: prof. dr. Ermanno Calzolaio iš Italijos, prof. dr. Peteriui Haringui Bolívarui ir prof. dr. Petrai Reinke iš Vokietijos. Jų moksliniai pasiekimai, profesinis atsidavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir tarptautinės mokslinių tyrimų sklaidos. [caption id="attachment_133292" align="alignnone" width="1179"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] „Ačiū šeimininkams ir ypatingai – Éric Blond, Orléans universiteto rektoriui, ir mokslo prorektorei Camelia Turcu už svetingumą, kūrybiškumą ir įkvėpimą. Linkėjimai partneriams – ATHENA aljansas yra vienas sėkmingiausių Europos universitetų bendradarbiavimo pavyzdžių!“, – po kelionės dalijosi prof. dr. Romualdas Kliukas. ATHENA – bendradarbiavimas, kuriantis vertę VILNIUS TECH dalyvavimas ATHENA aljanso veikloje stiprina universiteto tarptautinius ryšius ir sudaro sąlygas bendroms iniciatyvoms mokslo, studijų ir inovacijų srityse. Universitetų bendradarbiavimas leidžia telkti skirtingų šalių akademines bendruomenes, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų Europos ateičiai svarbiems klausimams. Tokie susitikimai taip pat padeda stiprinti partnerystes ir kurti naujas bendrų mokslinių tyrimų galimybes.
Plačiau