Stojantiesiems

Pasikeitę darbdavių prioritetai keičia kompetencijų poreikį: kaip jų įgyti?

Liepos 29, 2025

Kalbėdami apie universitetą, neretai pirmiausia įsivaizduojame paskaitas, įgytą diplomą ir profesines žinias. Vis dėlto, šiandien vis dažniau kalbama apie tai, jog sėkmę darbo paieškose stipriai lemia ir „minkštieji“ įgūdžiai, kurie dažniausiai įgyjami už paskaitų ribų. Tai ypač aktualu dirbtinio intelekto (DI) eroje – pasirodo, pastarieji sugebėjimai gali lemti, ar išsvajotą darbą gausite, ar ne.

Gyvenimiška patirtis įgyja vis didesnę reikšmę

Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. ataskaitoje „Future of Jobs“ dirbtinis intelektas ir gebėjimas juo naudotis įvardijamas kaip bene svarbiausia ateinančio dešimtmečio kompetencija. Paradoksalu, tačiau iš karto po to rikiuojasi kritinis, analitinis mąstymas, kūrybiškumas, lyderystė, atsakomybė, gebėjimas dirbti komandoje ir atsparumas pokyčiams.

Tai akivaizdžiai parodo, jog ateityje didžiausią vertę kurs tie žmonės, kurie gebės derinti inžinerinį mąstymą, DI žinias ir žmogiškuosius įgūdžius – gebėjimą bendradarbiauti, priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis, kurti inovacijas.

„Šią tendenciją patvirtina „Cengage Group“ 2023 m. įsidarbinimo ataskaita – joje teigiama, kad net 59 % darbdavių, kurie savo įmonėse taiko DI, ieškodami darbuotojų vis didesnį dėmesį kreipia ne tik į jų diplomus, bet ir į turimą gyvenimišką patirtį bei jos metu įgytas kompetencijas. Gyvenimui ir karjerai būtini „minkštieji“ įgūdžiai dažniausiai įgyjami užsiimant veiklomis, kurios vyksta neformalioje aplinkoje“, – sako VILNIUS TECH novatorė doc. dr. Ingrida Leščauskienė.

Sporto ir meno centro veiklos – visiems poreikiams

Įsitraukimas į papildomas universiteto veiklas pačių studentų yra pripažįstama kaip viena vertingiausių priemonių pasiruošti ateičiai – tai padeda įgyti gebėjimų, kurių negali pakeisti joks dirbtinis intelektas.

Daugiausiai neformalių veiklų VILNIUS TECH siūlo Sporto ir meno centras (SMC). Jis vienija meno kolektyvus – orkestrą, chorą „Gabija“, teatro studiją „Palėpė“, tautinių šokių ansamblį „Vingis“ – bei sporto rinktines – tinklinio, krepšinio, futbolo, imtynių (dziudo, sambo), stalo teniso, lengvosios atletikos, teniso ir kitų sporto šakų, taip pat turistų ir šachmatų klubus.

Pasak SMC atstovės Giedrė Burneikaitės, sporto ir meno užsiėmimai stipriai prisideda prie visapusiško studento augimo: jie ugdo organizacinius, laiko planavimo, bendradarbiavimo įgūdžius, augina atsakomybės jausmą, lavina emocinį intelektą, strateginį ir kūrybinį mąstymą, moko siekti tikslų ir nusistatyti prioritetus, o tai leidžia tapti konkurencingesniems tiek akademinėje, tiek profesinėje aplinkoje.

„Be to, sportas stiprina fizinį pasirengimą ir psichologinį atsparumą, ištvermę, discipliną ir atkaklumą, moko džiaugtis savo pasiekimais ir susitaikyti su pralaimėjimais. Meninės veiklos – choras, teatras, šokis, orkestras – turi kitų privalumų: jos stiprina saviraišką, empatiją, kūrybiškumą, gebėjimą perteikti emocijas bei idėjas ir jas realizuoti, taip pat lavina viešąjį kalbėjimą“, – pasakoja ji.

Ne paslaptis, kad nemažai studentų studijų metu patiria stresą, nuovargį, nerimą, motyvacijos stoką, tad ieško būdų atsipalaiduoti ir pasijusti geriau. Šiuo atveju sporto ir meno užsiėmimai, anot G. Burneikaitės, yra labai naudingi.

„Fizinė veikla išskiria endorfinus – „laimės hormonus“ – ir padeda atsikratyti streso, pagerina miegą, nuotaiką, atmintį, dėmesio koncentraciją, skatina energijos gamybą ir leidžia „atsijungti“ nuo kasdienių rūpesčių. Na, o meno veiklos leidžia studentams išreikšti emocijas, atitraukti mintis nuo studijų ir patirti kūrybinį džiaugsmą. Tai puikus būdas psichologiškai pailsėti ir atgauti vidinę pusiausvyrą“, – teigia SMC atstovė.

Neformalios veiklos – tramplinas į karjerą

Dalyvavimas sporto ar meno užsiėmimuose gali tapti daugiau nei tik užklasine veikla – tai rimta ir naudinga investicija į save, mat studentai įgyja galimybę keliauti, megzti naujas, neretai – naudingas ir reikšmingas pažintis, pavyzdžiui, koncertuojant kartu su žymiausiais šalies atlikėjais ar dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose.

„Pavyzdžiui, VILNIUS TECH paplūdimio tinklininkai neseniai vyko atstovauti universitetui tarp pačių stipriausių Europos ir pasaulio aukštųjų mokyklų. Tai – tikrai ypatinga galimybė, – sako G. Burneikaitė. – Didžiuojamės, kad universiteto sportininkai ir menininkai labai stipriai prisideda prie universiteto vardo garsinimo Lietuvoje ir užsienyje – jie dažnai dalyvauja prestižiniuose čempionatuose ir konkursuose, kuriuose užima prizines vietas ir pelno apdovanojimus.“

Galimybių siekti įspūdingų rezultatų suteikia ne tik kvalifikuoti, profesionalūs treneriai ir meno kolektyvų vadovai, bet ir atnaujinta infrastruktūra, kuri suteikia pačias geriausias sąlygas užsiimti veiklomis ir tobulėti tiek asmeniškai, tiek komandiškai.

„VILNIUS TECH studentams viskas yra nemokama – pakanka tik užsiregistruoti. Be to, jie gali laisvai pasirinkti meno ar sporto modulius, lankyti paskaitas pagal pasirinktas programas ir gauti už tai kreditus. Tai – unikali galimybė, kurią turi tik nedaugelis universitetų“, – šypsosi SMC vyr. vadybininkė G. Burneikaitė.

Taikoma išskirtinė pripažinimo sistema

Tiesa, atpažinti ir įvardinti įgytus „minkštuosius“ įgūdžius yra daug sunkiau nei specifines, profesines žinias, ypač – jauniems žmonėms. Suprasdamas šiuos iššūkius, VILNIUS TECH dar 2023 m. pristatė didelio susidomėjimo sulaukusią skaitmeninių ženkliukų sistemą, ką daugelis pasaulio universitetų dar tik planuoja įgyvendinti. Tai universitetui suteikė unikalią poziciją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Kiekvienas ženkliukas (angl. open badges) – tai skaitmeninis sertifikatas, gaunamas už savanorystę, iniciatyvumą, kūrybiškumą, tarptautiškumą ar inovacijų kūrimą. Pavyzdžiui, jei studentas priklausė kuriam nors universiteto meno kolektyvui, sporto komandai, savanoriavo renginyje ar dalyvavo kitose veiklose, tai gali būti oficialiai pripažįstama skaitmeniniu ženkliuku. Juo lengva dalintis socialiniuose tinkluose, įterpti į savo CV ar parodyti darbdaviui darbo pokalbio metu.

„Šiuo metu VILNIUS TECH siūlo daugiau nei 200 skirtingų veiklų, už kurias galima gauti skaitmeninius ženkliukus. Studentams tai primena mokomąjį  žaidimą – su lygiais, iššūkiais ir apdovanojimais. Žinojimas, jog kiekvienas ženkliukas yra susietas su konkrečia užduotimi ir darbo rinkai reikalingomis kompetencijomis, tik dar labiau sustiprina jų vertę. Be to, baigdami studijas, kartu su diplomais mūsų studentai gali gauti ir kompetencijų aplanką, kuris būsimiems darbdaviams padeda greičiau atpažinti motyvuotus, aktyvius ir reikiamas kompetencijas turinčius kandidatus“, – sako VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemos vadovė doc. dr. Ingrida Leščauskienė.

2025 m. VILNIUS TECH tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, gavusiu tarptautinį „Quality Label for Badge Recognition“ sertifikatą, išduodamą Cities of Learning tinklo atstovų. Tai rodo, kad universiteto ženkliukų sistema yra patikima, saugi, skaidri ir atitinka aukštus kokybės standartus. Šiuo metu bent vieną VILNIUS TECH skaitmeninį ženkliuką turi daugiau nei 4900 studentų.

Daugiau apie VILNIUS TECH Sporto ir meno centro veiklas galite sužinoti čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau