Stojantiesiems

Pasirašytas tarpusavio susitarimo memorandumas: didinti energetikos srities studentų skaičių ir gerinti studijų kokybę

Birželio 28, 2024
Energetikos sektoriaus įmonėms prognozuojant specialistų trūkumą ateityje, šiandien pasirašytas tarpusavio susitarimo memorandumas, kuriuo Energetikos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokslo įstaigos ir energetikos įmonės susitarė kartu siekti didinti energetikos studentų skaičių aukštosiose mokyklose bei gerinti energetikos studijų kokybę.
 
Tikimasi, kad tai atlieps sparčiai besivystančią energetikos sektoriaus transformaciją Lietuvoje. Vertinant energetikos sektoriaus specialistų poreikį, skaičiuojama, kad 2021 m. aprūpinimo šiluma, dujomis, elektra, inžinerinių statinių ir patalpų mikroklimato srityje veikla Lietuvoje užsiėmė apie 1,5 tūkst. įmonių, kuriose dirbo apie 30 tūkst. asmenų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. energetikos  sektoriuje trūks mažiausiai 2 500 darbuotojų.
 
„Šiandienos memorandumas yra vienas iš žingsnių, kuriais siekiame esamus ir būsimus aukštos kvalifikacijos specialistus atgręžti į energetiką ir parodyti, kaip jie galėtų realizuoti savo potencialą, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Energetikoje reikės įvairiausio profilio specialistų – nuo inžinierių iki kibernetinės saugos specialistų, nuo fizikų iki meteorologų. Todėl užduotis – parodyti energetikos galimybes ir galimybes energetikoje – tenka jau šiandien mums visiems.“
 
Siekiant užtikrinti tvarų ir efektyvų Lietuvos energetikos sektoriaus vystymąsi, būtina didinti kvalifikuotų energetikos specialistų skaičių. Iki 2030 m. planuojama parengti ne mažiau kaip 1 900 energetikos srities specialistų, o iki 2050 m. užtikrinti visapusį kompetentingų specialistų poreikį. 
 
Europos ekonomikai ir pramonei persiorientuojant į klimatui neutralią veiklą, skaičiuojama, kad Lietuvos energetikos sektoriuje 2050 m. galėtų būti sukurta 140 000 naujų darbo vietų.
 
Memorandumas numato energetikos įmonių įsitraukimą į studijų procesą, siekiant supažindinti akademinę bendruomenę ir studentus su inovatyviomis technologijomis, tobulinti esamas programas ir siūlyti naujas. 
 
Taip pat, siekiant įtraukti daugiau jaunų žmonių į energetikos studijas, ypatingas dėmesys bus skiriamas STEAM centrams. Šie centrai suteikia mokiniams galimybę praktiškai susipažinti su energetikos technologijomis, skatina domėjimąsi mokslu, inovacijomis, inžinerija ir matematika bei padeda formuoti būsimus energetikos specialistus nuo ankstyvo amžiaus. Pagal memorandumą numatytas bendradarbiavimas su trimis STEAM centrais Panevėžyje, Marijampolėje ir Tauragėje.
 
Tarpusavio susitarimo memorandumą pasirašė Energetikos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, UAB „EPSO-G“, AB „Ignitis grupė“, AB „KN Energies“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija, Tauragės švietimo centras ir Panevėžio švietimo centras.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau