Stojantiesiems

Paskelbti regioniniai QS reitingai: VGTU – stipriausias šalies technikos universitetas

Spalio 23, 2015
Šiandien tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 20152016“ (iš angl. k. Kylančios Europos ir Centrinės Azijos) universitetų reitingą – į regioninio reitingo 50-tuką pateko trys Lietuvos aukštosios mokyklos.
 
Pirmaujančias pozicijas išlaiko Vilniaus universitetas (VU), bendrame reitinge užėmęs 19 vietą. Praėjusiais metais jis buvo 32-oje pozicijoje. Tuo tarpu Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), užėmęs 45 vietą, šiemet ir vėl įvertintas kaip antras geriausias šalies universitetas bei techninių universitetų lyderis. Praėjusiais metais „QS World University Rankings“ paskelbtame reitinge „Emerging Europe and Central Asia 2014–2015“ VGTU turėjo 47 poziciją.
 
„Pozicija geriausių regiono universitetų penkiasdešimtuke antrus metus iš eilės yra geras rezultatas ne tik mūsų universitetui, bet ir visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai vertinant vis didėjančią konkurenciją. Jei pernai buvo analizuoti trys šimtai aukštųjų mokyklų, šiais metais jų buvo įvertinta net penki šimtai. Į geriausiųjų 150-uką pateko penki Lietuvos universitetai – daugiausiai iš Baltijos šalių“, – sako VGTU tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė.
 
Per plauką į 50-uką pateko ir Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris čia užėmė paskutinę 50-ąją poziciją. Kitos šalies aukštosios mokyklos liko už geriausiųjų 50-uko ribų: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atsidūrė 77-oje, o Klaipėdos universitetas (KU) su kitais regiono lyderiais pasidalijo 121–130 vietas.
Antrąkart pristatomame reitinge įvertinta apie 500 universitetų iš 30 Europos ir Centrinės Azijos šalių. Į reitingą (QS) įtraukti ir kitų Baltijos šalių aukštosios mokyklos: trys Latvijos ir keturi Estijos universitetai. Pastarojoje šalyje neabejotinai pirmauja Tartu universitetas, užimantis 4-ąją vietą, o broliai latviai labiausiai gali džiaugtis Latvijos universitetu – jis 46-as.
 
Regiono lyderiu paskelbtas Maskvos valstybinis M.V.Lomonosovo unversitetas. Su šia mokymo įstaiga VGTU vykdo jungtinę magistrantūros programą.

Šis reitingas išsiskiria tuo, kad išryškinamas akademinio personalo pranašumas regiono kontekste. Nuo dešimtmetį skelbiamo „QS World University Rankings“ reitingo „Emerging Europe and Central Asia“ reitingo metodologija skirias dalimi vertinimo kriterijų, jų svarumo procentine išraiška. Čia aukštosios mokyklos vertinamos pagal universiteto reputaciją tarp akademinio personalo  (30 proc.) ir darbdavių (20 proc.), santykį tarp studentų ir dėstytojų (15 proc.), mokslo publikacijų skaičių (Scopus duomenų bazė) (10 proc.), Webometrics reitinge užimamą poziciją, vertinant matomumą ir įtaką internetinėje erdvėje (10 proc.), mokslo publikacijų citavimo rodiklius (Scopus duomenų bazė) (5 proc.), daktaro laipsnį turinčio personalo dalį (5 proc.), užsienio dėstytojų dalį (2,5 proc.) ir užsienio studentų dalį (2,5 proc.).

 
VGTU „QS World University Rankings“ bendrame instituciniame reitinge iš 918 vertintų aukštojo mokslo įstaigų patenka į 701+ kategoriją kartu su VDU ir KTU. O 401+ vertinimą gavo už universiteto reputaciją tarp akademinio personalo, darbdavių, citavimo indeksą, užsienio dėstytojų dalį bei tarptautinių studentų skaičių. Pagal kryptis („QS World University Rankings by Subject“), VGTU užima 51–100 vietą iš 475 vertintų universitetų Architektūroje, o Civilinės inžinerijos ir statinių konstrukcijų – 101–150 vietą iš 486 įvertintų aukštųjų mokyklų. Tarp geriausių šiose kryptyse nepateko daugiau nei vienas universitetas iš Baltijos šalių.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau