- Universitetas
- Naujienos ir įvykiai
- Paskola – ir nauda, ir rizika: ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas?
Paskola – ir nauda, ir rizika: ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas?
Laimė ne piniguose, o jų kiekyje – šią frazę yra girdėjęs ne vienas. Dažnam gyventojui galimybe gauti papildomų pinigų tampa paskolos, iš kurių žinomiausias ir populiariausios yra trys: vartojimo paskola, paskola būstui ir automobilio lizingas. Vis dėlto, paskolos ne visais atvejais teikia naudą – kartais finansinę situaciją jos gali tik pabloginti.
Pasaulinės pinigų savaitės proga apie šių paskolų skirtumas, naudas ir rizikas pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė, ekonomikos inžinerijos katedros vedėja Daiva Jurevičienė.
Pasak ekspertės, pirmoji rūšis – lizingas – iš tiesų net nėra paskola: tai – nuoma. Ši paslauga geriausiai žinoma kaip automobilio lizingas, kai gauni automobilį, o už jį susimoki palaipsniui, dažniausiai per 5-erius metus – tuomet oficialiai ir tampi jo savininku.
Vis dėlto, prieš perkant tikrai ne visi pagalvoja, kad reikės sumokėti ne tik automobilio kainą, bet ir palūkanas, nes, kliento pageidavimu, finansų įstaiga jį nupirko ir pilnai nesusimokėjus leido juo naudotis. Automobilis – tai ne investicinė, o vartojimo prekė (išimtis, kai automobilio turėjimas leidžia padidinti gaunamas pajamas ir tampa darbo priemone.
„Šiuo atveju svarbu žinoti, kad jei kas nors nutiks automobiliui ar jo pirkėjui, įmokas vis tiek reikės mokėti arba rasti, kas perims pasirašytą sutartį kartu su automobiliu. Be to, lizingo kompanijos, skaičiuojant grąžinimo grafiką, dažnai taiko anuiteto metodą, t .y. visos įmokos mokamos lygiomis dalimis, net jei ir taikoma kintama palūkanų norma, tad paskolos likutis pradžioje mažėja nežymiai, o didžiausia suma tenka palūkanų įmokai. Tai reiškia, kad skaičiuojant kito mėnesio palūkanas, vėl skaičiuojama nuo didesnio likučio ir t.t., tad iš viso lizingo kompanijai sumokama daugiau palūkanų, nei grąžinant kitu (linijiniu) būdu“, – pasakoja VVF mokslininkė D. Jurevičienė.
Paskola būstui – tai jau ir investicija, ir vartojimas: investicija, nes ilguoju laikotarpiu (per 20-30 metų) nekilnojamasis turtas pabrangsta, o pinigai nuvertėja, vartojimas, nes tuo pačiu metu būstas užsitikrina patalpas gyvenimui.
„Vyrauja įvairių minčių, ar verta imti tokią paskolą. Svarbiausia jos neimti tuo atveju, jei jos grąžinimas drastiškai pablogins gyvenimo kokybę dabar. Nors priežiūros institucijos riboja per didelių paskolų išdavimą, reikia ir patiems įsivertinti, ar kokie nors gyvenimo įvykiai – liga, artimojo mirtis, darbo praradimas ar pajamų sumažėjimas, šeimos pagausėjimas, žymus paskolos palūkanų bazės padidėjimas – gali stipriai paveikti finansinę situaciją, – dalijasi D. Jurevičienė. – Svarbu suprasti, kad, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų vertės turtas, įsigytas su visam laikotarpiui fiksuotomis 5 proc. palūkanomis, per 25-erių metų paskolos laikotarpį iš tiesų kainuos 200 tūkst. eurų.“
Kalbant apie vartojimo paskolas, jos turėtų mažiausiai dominti gyventojus, tikina profesorė. Visos išsimokėtinai įsigyjamos prekės – vartojimo paskolos pakaitalas. Dabar populiarėja „be pabrangimo“ išsimokėtinai perkamos prekės, tačiau reikia įsitikinti, ar tai nėra reklaminis triukas. Tokios pačios taisyklės galioja ir kreditinėms, o kartais – ir debetinėms kortelėms, jei bankas suteikia kredito limitą. Visos tokio pobūdžio paskolos yra brangiausios, t.y. palūkanos už jas yra didžiausios, nes jų grąžinimui nėra taikomas joks įkeitimas ar pan. grąžinimo užtikrinimo priemonė.
„Visais atvejais geriausias rodiklis – ar išlaidos, susijusios su paskolos aptarnavimu (paskolos grąžinimu, palūkanomis ir pan.) yra mažesnės nei už iš tos paskolos įsigyto daikto gautina grąža (vertės padidėjimas ar kitos periodinės pajamos, pvz., nuomos). Taip elgiasi bankai ir kitos kredito įstaigos“, – tvirtina D. Jurevičienė.