Patarė mokyklose žaisti kompiuterinius žaidimus: padės geriau suprasti pamoką

Lapkričio 8, 2018

Kompiuteriniai žaidimai – ir pramoga, kuri įtraukia kaip narkotikas, ir tai, kas gali tapti geriausia mokymosi priemone, portalui LRT.lt sakė vienas populiariausių Lietuvos „Minecraft“ žaidėjų ir iniciatyvos „Trys kubai“ sumanytojas Darius Kniūkšta, kuris uždirbti iš savo pomėgio pradėjo vos sulaukęs penkiolikos. Tačiau, pasak jo, mokytojai kol kas neperima žaidimų kaip įrankio mokyti ir mokytis, nes daugelis nesupranta, kas yra žaidimų kultūra, ir jai priešinasi.

D. Kniūkšta kompiuteriniais žaidimais susidomėjo būdamas 10 metų ir netrukus tai tapo pagrindiniu jo laisvalaikio užsiėmimu.

„Svarbiausias pokytis įvyko tuomet, kai atsirado žaidimas „Minecraft“, nes jis buvo kitoks ir smarkiai išplito. Jį vadina smėlio dėžės konstravimo ir išlikimo žaidimu. Kai pradėjau žaisti šį žaidimą, pradėjau kurti ir „Youtube“ vaizdo klipus apie jį. Tuo metu jokių planų būti šioje sferoje neturėjau. Profesiją galvojau sieti su kitais dalykais – fizika, matematika“, – pasakoja D. Kniūkšta.

Žaisdamas užsidirbo dar paauglystėje

Tačiau pomėgis netruko išaugti į karjerą – būdamas vos penkiolikos D. Kniūkšta pradėjo užsidirbti. Dabar savo „Youtube“ platformoje jis turi daugiau nei 80 tūkst. prenumeratorių: „Kai pradėjau uždirbti pirmuosius pinigus, man buvo didelis šokas – nežinojau, kad taip gali atsitikti. Tėvai irgi labai nustebo, bet pagyrė, paskatino. Man tėvai visuomet sakė – kad ir ką darysi, kurk naudą visuomenei. Dabar atradau ugnelę švietimo srityje ir tikiu, kad tai sukurs naudą.“

Prieš dvejus metus D. Kniūkšta ėmė aktyviau galvoti apie savo karjerą ir įkūrė socialiai atsakingo verslo įmonę – nusprendė išvystyti naujųjų medijų, internetinių bendruomenių tinklą visuomenės švietimui.

„Šių metų pradžioje įvyko didysis lūžis, nes pernai Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Robotikos mokykla mane pakvietė sukurti „Minecraft“ edukacinius būrelius. Pabandėme, ir rezultatai buvo labai geri. Taip pat buvo puikūs atsiliepimai pačių mokytojų“, – sako jis.

Sukurtoje edukacinėje programoje naudojamas „Minecraft“ žaidimas – vienas populiariausių pasaulyje, sako D. Kniūkšta. Tačiau jis pats šį žaidimą laiko daugiau įrankiu mokytis nei laisvalaikio pramoga.

„Dabar dauguma vaikų žaidžia „Minecraft“ dėl pramogos, bet jis ir kasdienybėje lavina kai kuriuos įgūdžius – erdvinį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą, nes daug žmonių jį žaidžia kartu su draugais internete. „Minecraft“ duoda galimybę kurti savo žemėlapius – galima sukurti kažkokį produktą ir jį leisti atsisiųsti kitam žmogui. Tai gali būti ir savotiškas nuotykis“, – tikina kūrėjas.

Nori pakeisti mokymosi sistemą

D. Kniūkštos tikslas – treniruoti Lietuvos mokytojus naudotis „Minecraft“ kaip įrankiu vesti pamokas. Kol kas, sako jis, paprasčiausia būtų mokyti informacinių technologijų, programavimo.

„Savo idėją jau išbandėme – išmokėme kelis privačių Vilniaus mokyklų mokytojus. Vienos iš mokytojų atsiliepimai buvo puikūs – ji sakė, kad niekada nebuvo mačiusi, kad vaikai taip stipriai įsitrauktų į pamoką – jie nenorėjo, kad pamoka baigtųsi. Planuojame nuo kitų metų pradžios tuo užsiimti rimčiau, gavome finansavimą“, – rezultatais džiaugiasi D. Kniūkšta.

Pasak jo, pamoka, kurioje naudojamas „Minecraft“, vyksta atsižvelgiant į dalyko programą, tačiau metodai – inovatyvūs ir priimtini vaikams: „Vaikas, prisijungęs į žaidimą, sukuria savo virtualų personažą ir patenka į trimatį pasaulį, kurį pats gali keisti. „Minecraft“ turi įskiepį, kuris leidžia vaikui prisijungti į žemėlapį ir šalia jo atsiranda mažas robotukas. Vaikas gali suprogramuoti taip, kad robotukas judėtų, atliktų veiksmus. Žaidimas padeda vaikui įsitraukti į šį procesą, nes užduotis jis atlieka mėgstamoje aplinkoje, nebereikia sužadinti jo susidomėjimo.“

Mokytojai žiūri skeptiškai

D. Kniūkšta sako, kad didžiausia problema, dėl kurios šios iniciatyvos pritaikymas praktikoje gali užtrukti, – mokytojų požiūris į kompiuterinius žaidimus.

„Mokytojai neperima šio įrankio, nes jų amžiaus vidurkis didelis ir daugelis nesupranta, kas yra žaidimų kultūra, žaidimus laiko mokymosi priešu. Dariau seminarą mokytojams ir pamačiau tokią tendenciją. Tačiau keli mokytojai prie manęs priėjo ir pasakė, kad pakeičiau jų nuomonę. Taip pat išgirdau pasakymų, kad mokytojai bijo, ar sugebės patys išmokti, nes tai naujas įrankis“, – pastebi jis.

Žaisdami išmoks ir geografiją, ir istoriją

Kūrėjas tikina, kad pamokose žaisdami kompiuterinius žaidimus vaikai gali išmokti ne tik informacinių technologijų, bet ir kitų švietimo programos dalykų.
Žaisdami „Minecraft“, vaikai galės išmokti ir Lietuvos geografiją, istoriją: „Pirmasis žaidimo sezonas skirtas Lietuvos temai – geografijai. Jis įgarsintas lietuviškai, jam parašytas specialus scenarijus. Ten vaikas gali sužinoti apie Lietuvos ir kaimyninių šalių vėliavas, Lietuvos apskritis ir kitus dalykus. Kitą leidinį kursime apie Lietuvos istoriją.“

Be to, prisijunti prie mokymosi proceso galės ir vaikų tėvai: „Sukūrėme ir tokį žemėlapį, kuris skirtas tėvams ir vaikams. Tėvai dažnai rūpinasi, ką jų vaikai daro namuose, ką veikia prie kompiuterio, todėl toks žaidimas gali būti kompromisas – tėvai žino, kad vaikas ne tik žaidžia, bet ir mokosi, o pačiam vaikui ir smagu, ir įdomu, ir naudinga.“
„Turime sukūrę programą pradinukams su žemėlapiais, kuriuose – mokymosi programa, kurią jie tuo metu mokosi. Dalykai pateikti trimatėje erdvėje – mokslas pateikiamas žaismingu ir spalvingu nuotykiu. Dabar beveik joks skaitmeninis įrankis nepadeda vaikui pamokose išmokti spręsti problemas tarpusavyje. „Minecraft“ suteikia galimybę dirbti grupėse ir spręsti problemas“, – sako D. Kniūkšta.

Žaidimai – ne laiko švaistymas

„Mums nebereikia ieškoti būdo, kaip sudominti vaikus, – vaikams patinka žaidimai ir juos pagaliau galima išnaudoti mokymo ir mokymosi tikslams. Paimkime tokią karčią šaknį, kaip programavimas, ir apvilkime jam saldų „Minecraft“ apvalkalą – vaikui bus įdomu“, – priduria jis.

Pasak D. Kniūkštos – kompiuteriniai žaidimai netaps laiko švaistymu, jei vaikai, tėvai ir mokytojai vertins juos kaip priemonę, teikiančią naudingų įgūdžių.

 „Manau, problema ta, kad skirtingos kartos nesusikalba tarpusavyje, nėra ryšio. Kai kyla konfliktas, nežinoma, kaip spręsti problemas. Tikrai gali būti problema, kad vaikas sėdi prie kompiuterio ir žaidžia žaidimus, švaisto laiką. Mano didžiausias tikslas – sukurti dialogą tarp vaikų ir tėvų, parodyti, kokiais būdais galima gerinti vienų požiūrį į kitus. Žaidimai – ir pramoga, kuri įtraukia kaip narkotikas, ir tai, kas gali tapti geriausia mokymosi priemone. Man pasisekė, kad pamačiau tą antrąją pusę“, – sako D. Kniūkšta.

Teksto autorė: Gertrūda Stripeikytė, lrt.lt
Tekstas publikuotas lrt.lt

 

Galerija

Panašios naujienos

Trys „Europos horizonto“ informacinės dienos: aktualiausių 2027 m. kvietimų pristatymas
Trys „Europos horizonto“ informacinės dienos: aktualiausių 2027 m. kvietimų pristatymas
2026 m. lapkričio 23–25 d. kviečiame dalyvauti programos „Europos horizontas“ informacinėse dienose, skirtose 2027 m. finansavimo galimybėms pristatyti. Renginių metu Lietuvos nacionalinių kontaktinių atstovų komanda pristatys 2027 m. numatomus kvietimus teikti paraiškas, svarbiausias dalyvavimo sąlygas ir finansavimo galimybes, o „Lino biuro“ atstovai pasidalys su pristatomomis teminėmis sritimis susijusiomis aktualijomis. Dalyviai taip pat turės galimybę užduoti rūpimus klausimus ir gauti atsakymus. Lapkričio 23-iąją daugiausia dėmesio bus skiriama sveikatos inovacijoms, klimato kaitos valdymui, atsparumui ir energetikos bei miestų sprendimams. Bus aptariamos naujos ligų gydymo terapijos, individualizuotas vėžio gydymas, dirbtinio intelekto taikymas sveikatos srityje, klimato rizikų valdymas, pažangios baterijų technologijos ir tvarus judumas. Lapkričio 24 d. dalyviai galės susipažinti su 2027 m. Marie Skłodowska-Curie veiksmų (MSCA) ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) kvietimais, nacionaline parama pareiškėjams. Taip pat bus pristatomos dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo finansavimo galimybės bei Europos visuomenės atsparumo, demokratijos ir saugumo stiprinimo temos. Lapkričio 25-ąją bus nagrinėjama žiedinė ekonomika pramonėje – nuo naujų medžiagų kūrimo iki pažangių perdirbimo technologijų ir pramoninių biotechnologijų. Diena baigsis Europos inovacijų finansavimo galimybių pristatymu, apžvelgiant Europos inovacijų tarybos (EIC) programas, Europos inovacijų ekosistemą ir Europos inovacijų ir technologijų institutą (EIT). Kodėl verta dalyvauti? Informacinės dienos – galimybė susipažinti su būsimais finansavimo kvietimais, įvertinti savo idėjų potencialą ir pradėti ruoštis paraiškų teikimui bei tarptautinių partnerių paieškai. Renginių metu dalyviai: susipažins su 2027 m. finansavimo galimybėmis ir teminėmis prioritetinėmis kryptimis; sužinos apie dalyvavimo sąlygas ir finansavimo programas; galės įvertinti savo mokslinių tyrimų, inovacijų ar verslo idėjų atitiktį kvietimams; sužinos su pristatomomis teminėmis sritimis susijusias aktualijas; turės galimybę užduoti klausimų. Renginiai skirti mokslo ir studijų institucijų bendruomenei, verslo atstovams, startuoliams, inovatoriams, viešojo sektoriaus institucijoms, asociacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei visiems, besidomintiems Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu. Renginių datos: 2026 m. lapkričio 23–25 d. Formatas:  tik nuotolinis. Organizatorius: programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių atstovų komanda. Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje. Svarbu: išankstinė registracija nereikalinga. Visi renginiai vyks per „MS Teams“, todėl kviečiame prisijungti naudojantis šia transliacijos nuoroda.
Plačiau
VILNIUS TECH vyko pirmasis kibernetinio saugumo bendruomenės susitikimas ir pratybos „NKSC x CODE RED“
VILNIUS TECH vyko pirmasis kibernetinio saugumo bendruomenės susitikimas ir pratybos „NKSC x CODE RED“
Lapkričio 10 dieną VILNIUS TECH vyko pirmasis kontaktinis Kibernetinio saugumo kompetencijų bendruomenės susitikimas „NKSC x CODE RED“. Renginio metu jos nariai galėjo ne tik užmegzti naujų pažinčių, pasidalinti gerąja patirtimi bei praplėsti akiratį, bet ir išbandyti jėgas specialiose stalo pratybose. Šių pratybų metu renginio dalyviai, tarp kurių buvo ir VILNIUS TECH atstovai, sprendė kibernetinės krizės simuliacijos iššūkius pasitelkdami turimą patirtį ir įgūdžius. Tokia simuliacija leido dalyviams tiek išbandyti save, tiek įvertinti, ką būtų galima patobulinti savo organizacijose. Tuo metu universiteto studentai turėjo progą stebėti, kaip komandos sprendžia iškilusius iššūkius. Susitikimo metu sveikinimo žodį tarė VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktoriaus pavaduotoja Agnė Ignatavičienė. Rektorius dėkojo NKSC už galimybę universiteto studentams stebėti pratybas ir pamatyti, kaip mokslas prisideda prie šalies bei miesto atsparumą stiprinančių sprendimų. „Kasdien užduodame sau klausimą – kaip galime šiandien susitelkti, kad ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuva būtų stipri, ir universitetas. Puikiai suprantame, kad universitetas turi judėti savo didžiausio potencialo – technologijų – kryptimi. Todėl prioritetu renkamės investiciją į talentų ir inovacijų auginimą – įsteigėme atvirą technologijų bendruomenės platformą – „Tech Fondą“. Telkiame kapitalą, kad ilgalaikėje perspektyvoje galėtume stiprinti talentus, fundamentinį, taikomąjį mokslą, kibernetinį raštingumą, remti mokymus, praktikas ir bendrus projektus su verslu, kad Lietuva liktų saugi ir atspari sparčiai kintančiame pasaulyje“, – sakė rektorius. Tuo metu NKSC pasidžiaugė, jog Kibernetinio saugumo kompetencijų bendruomenė nuosekliai auga, o pats centras gali prisidėti prie jos narių kompetencijų stiprinimo. Lietuva yra viena pirmaujančių NCC tinkle pagal bendruomenės narių skaičių – šiuo metu joje yra 106 nariai iš 18 sektorių. Scenarijų pagal „Code Red“ metodologiją rengė „BCCS Cluster“ komanda. VILNIUS TECH augina kibernetinio saugumo bendruomenę – šiuo metu universitete yra 3 studijų programos: Kibernetinio saugumo ir ryšių technologijų bakalauras Elektronikos fakultete, Kibernetinės saugos magistras Fundamentinių mokslų fakultete ir Kibernetinio saugumo valdymo MBA programa strateginio lygmens vadovams Verslo vadybos fakultete. Be to, universitete veikia „Google“ projektas, suteikiantis galimybę visiems studentams praktiškai ugdyti savo gebėjimus kibernetinio saugumo srityje bei vėliau savo žiniomis dalintis su ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Taip pat universitete veikia Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras (dir. Vitalijus Gurčinas), kuriantis sprendimus nacionaliniam saugumui ir atsparumui stiprinti, prisideda prie Lietuvos skaitmeninio saugumo augimo, padeda formuoti nacionalinės gynybos strategiją, tuo pačiu integruodamasis į tarptautines inovacijų ir saugumo ekosistemas.
Plačiau