Stojantiesiems

Plinta vaizdo įrašai su netikrų gydytojų patarimais: kaip atskirti, ar matomas žmogus yra tikras?

Liepos 3, 2025
Ar socialiniuose tinkluose kada nors matėte gydytoją, kuris per minutę paaiškina, kaip numesti svorio be sporto, ar išgydyti lėtinę ligą neva natūraliais ekstraktais? Gali atrodyti įtikinamai, tačiau vis dažniau už balto chalato ir medicininių terminų slepiasi ne specialistas, o išmanųjį klastojimą (angl. deepfake) pasitelkiant sukurtas avataras. Tokių vaizdo įrašų tikslas yra ne padėti, o suklaidinti, įsiūlyti nusipirkti abejotinos kilmės ir poveikio produktų. Kaip neįkliūti į sukčių pinkles ir išmokti atskirti tikrus ekspertus nuo išmaniai sukurtų?

Išmanusis klastojimas – tai vaizdo ar garso įrašas, sukurtas ar pakoreguotas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI), įtikinamai imituojantis žmonių veidus, balsus ir judesius. Tokie įrašai gali atrodyti itin tikroviški – žiūrovas gali nesuprasti, kad ekrane matomas žmogus iš tiesų yra DI sukurtas avataras ir realybėje neegzistuoja. Nors ši technologija gali būti naudojama kūrybiniams ar edukaciniams tikslams, dažnai ji išnaudojama dezinformacijai, sukčiavimui ar net tapatybės vagystėms.

„Būtent dėl savo realistiškumo išmanusis klastojimas tampa vis pavojingesniu įrankiu, ypač kai pasitelkiami tokie jautrūs kontekstai kaip medicina“, – sako „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.

Anot jo, tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook”, „TikTok“ ar „Instagram“ matomi tariami gydytojai – vadinamieji TikDocs – dažnai pasitelkia profesionaliai atrodantį turinį: dėvi chalatus, naudoja medicininius terminus, neva remiasi moksliniais tyrimais ar tariama klinikine patirtimi. Tačiau jų tikslas nėra padėti pacientui – dažniausiai už to slepiasi reklamuojami produktai.

Tobulėjančios technologijos – iššūkis vartotojams

Kibernetinio saugumo kompanijos ESET tyrėjai Lotynų Amerikoje aptiko dešimtis paskyrų, kurios skleidžia klaidingą su sveikata susijusią informaciją. DI sukurti avatarai vaizdavo ginekologus, dietologus ir kitus sveikatos specialistus. Šiuose vaizdo įrašuose kalbama apie sveikatos problemas ir siūlomi neva natūralūs sprendimai.

Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše tariamas gydytojas teigia, esą tam tikri lašai yra natūralesnė ir efektyvesnė alternatyva vaistui, skirtam diabetui gydyti, tačiau dažnai vartojamam ir svoriui mažinti. Vis dėlto paspaudus nuorodą, vartotojas nukreipiamas į žinomą internetinės prekybos tinklalapį, kuriame siūlomas produktas neturi nieko bendra nei su svorio mažinimu, nei su medicina apskritai.

Taip pat aptikta paskyra, kuri neva priklauso ginekologei, turinčiai 13 metų patirtį – jos atvaizdą ekspertai rado avatarų bibliotekoje.

„Nors daliai vartotojų toks turinys socialiniuose tinkluose gali kelti juoką, deja, realybėje tūkstančiai vartotojų yra apgaunami, įtikinami nusipirkti neaiškios kilmės produktus, kurių saugumas nėra patvirtintas“, – aiškina IT žinovas L. Apynis.

Dėl vis tobulėjančių technologijų, suklastotus vaizdo įrašus atskirti darosi vis sudėtingiau – dirbtinio intelekto modeliai leidžia imituoti žmogaus balsą, mimikas, kalbėjimo manierą. Kai kuriais atvejais netgi pasitelkiami žinomų gydytojų veidai ar vardai.

„Net ir technologijų srityje patyrusiems žmonėms vis sunkiau suprasti, jog įrašas yra klastotė. DI kuriami avatarai tampa vis tikslesni, jų kūrimas pigesnis, o platinimas – greitesnis. Tai atveria duris dezinformacijai neįtikėtinu mastu“, – pastebi L. Apynis.

Kuo vaizdo klastotės pavojingos?

Suklastoti vaizdo įrašai su netikrais gydytojais kelia realią grėsmę – ir tai ne tik galimas finansinis nuostolis, įsigijus neaiškių produktų. Kai žmonės patiki klaidinančia informacija ir patarimais, jie gali atidėti profesionalią konsultaciją, savo nuožiūra keisti gydymą be medikų priežiūros ar naudoti produktus, kurie yra potencialiai pavojingi. Tai ne tik kelia pavojų sveikatai, bet ir mažina pasitikėjimą medicinos sistema.

„Kai tikrų gydytojų patarimai internete susipina su dirbtinio intelekto sukurta dezinformacija, visuomenė ima abejoti net ir patikimais šaltiniais. Ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai“, – sako kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis.

Jis pažymi, kad pasitelkiant DI sukurti gydytojai dažnai taikosi į žmones, susiduriančius su lėtinėmis ligomis, antsvoriu, hormonų sutrikimais ar kitomis jautriomis sveikatos problemomis. Tokie žmonės dažnai ieško greitų sprendimų, todėl yra pažeidžiami. Vaizdo įrašuose žadami neva lengvi, natūralūs ir alternatyvų neturintys sprendimai, kurie gali pasirodyti viliojantys.

Būtent emocinis poveikis ir asmeniškumo imitacija šiuos vaizdo įrašus daro dar pavojingesniais.

Kaip atpažinti netikrus gydytojus?

Visi TikDocs vaizdo įrašai turi panašų scenarijų: kalbantis avataras, dažnai rodomas ekrano kampe, pateikia sveikatos ar grožio patarimus. Patarimai gali skambėti įtikinamai, dažnai kalbama apie tariamai natūralias priemones ir skatinama įsigyti konkrečius produktus.

Vaizdo klastotes atpažinti darosi vis sunkiau, todėl kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pateikia 5 požymius, dažai indikuojančius, kad įrašu pasitikėti neverta:

  1. lūpų judesiai ne visada sinchronizuoti su garsu, o veido išraiškos arba emocijos atrodo nenatūraliai;
  2. vizualiniai trikdžiai – neryškūs, išblukę kraštai, staigūs apšvietimo pasikeitimai;
  3. balsas robotiškas ar neįprastai švarus;
  4. paskyra – nauja, be sekėjų ar istorijos;
  5. naudojamos frazės kaip „gydytojai nekenčia šio metodo“, „garantuoti rezultatai“, „stebuklingas vaistas“ ir pan.
Kaip apsisaugoti?

Daugėjant išmaniojo klastojimo atvejų, labai svarbu stiprinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, mokytis kritiškai vertinti turinį, patikrinti šaltinius, nesidalyti neaiškiais vaizdo įrašais.

Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pateikia rekomendacijas, ką daryti siekiant apsisaugoti nuo apgavysčių socialiniuose tinkluose:

  • tikrinti šaltinius – ar gydytojas tikras, ar turi patvirtintą paskyrą;
  • vengti produktų, kurie žada „greitą rezultatą be pastangų“;
  • nepasitikėti paskyromis, kurios neskelbia kontaktų, klinikos informacijos ar nuorodų į oficialius šaltinius;
  • kilus abejonių – pasitarti su patikimais gydytojais, o ne remtis socialiniais tinklais kaip diagnozės šaltiniu.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau