Stojantiesiems

Plinta vaizdo įrašai su netikrų gydytojų patarimais: kaip atskirti, ar matomas žmogus yra tikras?

Liepos 3, 2025
Ar socialiniuose tinkluose kada nors matėte gydytoją, kuris per minutę paaiškina, kaip numesti svorio be sporto, ar išgydyti lėtinę ligą neva natūraliais ekstraktais? Gali atrodyti įtikinamai, tačiau vis dažniau už balto chalato ir medicininių terminų slepiasi ne specialistas, o išmanųjį klastojimą (angl. deepfake) pasitelkiant sukurtas avataras. Tokių vaizdo įrašų tikslas yra ne padėti, o suklaidinti, įsiūlyti nusipirkti abejotinos kilmės ir poveikio produktų. Kaip neįkliūti į sukčių pinkles ir išmokti atskirti tikrus ekspertus nuo išmaniai sukurtų?

Išmanusis klastojimas – tai vaizdo ar garso įrašas, sukurtas ar pakoreguotas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI), įtikinamai imituojantis žmonių veidus, balsus ir judesius. Tokie įrašai gali atrodyti itin tikroviški – žiūrovas gali nesuprasti, kad ekrane matomas žmogus iš tiesų yra DI sukurtas avataras ir realybėje neegzistuoja. Nors ši technologija gali būti naudojama kūrybiniams ar edukaciniams tikslams, dažnai ji išnaudojama dezinformacijai, sukčiavimui ar net tapatybės vagystėms.

„Būtent dėl savo realistiškumo išmanusis klastojimas tampa vis pavojingesniu įrankiu, ypač kai pasitelkiami tokie jautrūs kontekstai kaip medicina“, – sako „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.

Anot jo, tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Facebook”, „TikTok“ ar „Instagram“ matomi tariami gydytojai – vadinamieji TikDocs – dažnai pasitelkia profesionaliai atrodantį turinį: dėvi chalatus, naudoja medicininius terminus, neva remiasi moksliniais tyrimais ar tariama klinikine patirtimi. Tačiau jų tikslas nėra padėti pacientui – dažniausiai už to slepiasi reklamuojami produktai.

Tobulėjančios technologijos – iššūkis vartotojams

Kibernetinio saugumo kompanijos ESET tyrėjai Lotynų Amerikoje aptiko dešimtis paskyrų, kurios skleidžia klaidingą su sveikata susijusią informaciją. DI sukurti avatarai vaizdavo ginekologus, dietologus ir kitus sveikatos specialistus. Šiuose vaizdo įrašuose kalbama apie sveikatos problemas ir siūlomi neva natūralūs sprendimai.

Pavyzdžiui, viename vaizdo įraše tariamas gydytojas teigia, esą tam tikri lašai yra natūralesnė ir efektyvesnė alternatyva vaistui, skirtam diabetui gydyti, tačiau dažnai vartojamam ir svoriui mažinti. Vis dėlto paspaudus nuorodą, vartotojas nukreipiamas į žinomą internetinės prekybos tinklalapį, kuriame siūlomas produktas neturi nieko bendra nei su svorio mažinimu, nei su medicina apskritai.

Taip pat aptikta paskyra, kuri neva priklauso ginekologei, turinčiai 13 metų patirtį – jos atvaizdą ekspertai rado avatarų bibliotekoje.

„Nors daliai vartotojų toks turinys socialiniuose tinkluose gali kelti juoką, deja, realybėje tūkstančiai vartotojų yra apgaunami, įtikinami nusipirkti neaiškios kilmės produktus, kurių saugumas nėra patvirtintas“, – aiškina IT žinovas L. Apynis.

Dėl vis tobulėjančių technologijų, suklastotus vaizdo įrašus atskirti darosi vis sudėtingiau – dirbtinio intelekto modeliai leidžia imituoti žmogaus balsą, mimikas, kalbėjimo manierą. Kai kuriais atvejais netgi pasitelkiami žinomų gydytojų veidai ar vardai.

„Net ir technologijų srityje patyrusiems žmonėms vis sunkiau suprasti, jog įrašas yra klastotė. DI kuriami avatarai tampa vis tikslesni, jų kūrimas pigesnis, o platinimas – greitesnis. Tai atveria duris dezinformacijai neįtikėtinu mastu“, – pastebi L. Apynis.

Kuo vaizdo klastotės pavojingos?

Suklastoti vaizdo įrašai su netikrais gydytojais kelia realią grėsmę – ir tai ne tik galimas finansinis nuostolis, įsigijus neaiškių produktų. Kai žmonės patiki klaidinančia informacija ir patarimais, jie gali atidėti profesionalią konsultaciją, savo nuožiūra keisti gydymą be medikų priežiūros ar naudoti produktus, kurie yra potencialiai pavojingi. Tai ne tik kelia pavojų sveikatai, bet ir mažina pasitikėjimą medicinos sistema.

„Kai tikrų gydytojų patarimai internete susipina su dirbtinio intelekto sukurta dezinformacija, visuomenė ima abejoti net ir patikimais šaltiniais. Ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai“, – sako kibernetinio saugumo inžinierius L. Apynis.

Jis pažymi, kad pasitelkiant DI sukurti gydytojai dažnai taikosi į žmones, susiduriančius su lėtinėmis ligomis, antsvoriu, hormonų sutrikimais ar kitomis jautriomis sveikatos problemomis. Tokie žmonės dažnai ieško greitų sprendimų, todėl yra pažeidžiami. Vaizdo įrašuose žadami neva lengvi, natūralūs ir alternatyvų neturintys sprendimai, kurie gali pasirodyti viliojantys.

Būtent emocinis poveikis ir asmeniškumo imitacija šiuos vaizdo įrašus daro dar pavojingesniais.

Kaip atpažinti netikrus gydytojus?

Visi TikDocs vaizdo įrašai turi panašų scenarijų: kalbantis avataras, dažnai rodomas ekrano kampe, pateikia sveikatos ar grožio patarimus. Patarimai gali skambėti įtikinamai, dažnai kalbama apie tariamai natūralias priemones ir skatinama įsigyti konkrečius produktus.

Vaizdo klastotes atpažinti darosi vis sunkiau, todėl kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pateikia 5 požymius, dažai indikuojančius, kad įrašu pasitikėti neverta:

  1. lūpų judesiai ne visada sinchronizuoti su garsu, o veido išraiškos arba emocijos atrodo nenatūraliai;
  2. vizualiniai trikdžiai – neryškūs, išblukę kraštai, staigūs apšvietimo pasikeitimai;
  3. balsas robotiškas ar neįprastai švarus;
  4. paskyra – nauja, be sekėjų ar istorijos;
  5. naudojamos frazės kaip „gydytojai nekenčia šio metodo“, „garantuoti rezultatai“, „stebuklingas vaistas“ ir pan.
Kaip apsisaugoti?

Daugėjant išmaniojo klastojimo atvejų, labai svarbu stiprinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, mokytis kritiškai vertinti turinį, patikrinti šaltinius, nesidalyti neaiškiais vaizdo įrašais.

Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pateikia rekomendacijas, ką daryti siekiant apsisaugoti nuo apgavysčių socialiniuose tinkluose:

  • tikrinti šaltinius – ar gydytojas tikras, ar turi patvirtintą paskyrą;
  • vengti produktų, kurie žada „greitą rezultatą be pastangų“;
  • nepasitikėti paskyromis, kurios neskelbia kontaktų, klinikos informacijos ar nuorodų į oficialius šaltinius;
  • kilus abejonių – pasitarti su patikimais gydytojais, o ne remtis socialiniais tinklais kaip diagnozės šaltiniu.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau