Pradedamas įgyvendinti 13 mln. eurų vertės projektas ITPC kompetencijų stiprinimui

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose sutrikęs naftos transportas degalų kainas pastarosiomis savaitėmis verčia kilti vis aukščiau. Viso pasaulio šalys ieško sprendimų, kurie padėtų sušvelninti šią situaciją ir nuramintų nepasitenkinusią visuomenę. Neseniai Vengrija ir Kroatija nusprendė įvesti vadinamąsias „kainų lubas“, tuo tarpu Lietuva pasirinko kitą kelią – atlaisvinti dalį šalies kuro rezervo atsargų. Tačiau kuris kelias iš tiesų efektyvesnis – tiesioginis kainų ribojimas ar bandymas stabilizuoti rinką pasitelkiant rezervus? Ar valstybės bandymas kontroliuoti kainas padeda suvaldyti krizę, ar tik nukelia problemas į ateitį? Apie tai plačiau pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros profesorius-partneris doc. dr. Vladislavas Petraškevičius. Kuro kainos paliečia kiekvieną „Kuro kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką kiekvienos šalies ekonomikai. Jis reikalingas transportui, pramonei, žemės ūkiui ir daugeliui kitų sričių, todėl jo kainų pokyčiai tiesiogiai veikia tiek verslą, tiek paprastų žmonių kasdienį gyvenimą“, – sako  doc. dr. V. Petraškevičius. Kuro kainų kilimas paveikia net ir tuos vartotojus, kurie nėra dažni degalinių lankytojai ar nesinaudoja transporto paslaugomis tiesiogiai – kadangi pirmiausia padidėja transporto išlaidos, brangsta prekių ir paslaugų tiekimas, todėl įmonės dažnai yra priverstos kelti savo produkcijos kainas. „Dėl to didėja infliacija, o gyventojai turi daugiau mokėti už maistą, prekes ir, žinoma, keliones. Aukštos kuro kainos neišvengiamai paliečia ir patalpų šildymo išlaidas, ypač šaltuoju metų periodu. Visa tai ženkliai sumažina žmonių perkamąją galią, nes didelė jų pajamų dalis skiriama būtent kurui ir transportui“, – aiškina profesorius. Vis tik doc. dr. V. Petraškevičius primena, kad kuro kainų kritimas taip pat turi neigiamų aspektų. „Nors mažesnės degalų kainos būtų naudingos gyventojams ir verslams, nes sumažėtų išlaidos, valstybei jos reikštų mažiau surenkamų mokesčių, gaunamų iš kuro pardavimų. Tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas ir turėtų įtakos viešosioms paslaugoms ar investicijoms“, – sako jis. Būtent tokios situacijos ir kelia klausimą – ar valstybė turėtų aktyviai kištis į rinką, siekdama suvaldyti kainų svyravimus. Anot V. Petraškevičiaus, šalių vyriausybės gali bandyti reguliuoti kainas įvairiais būdais, pavyzdžiui, nustatydamos maksimalias kainas arba mažindamos akcizo mokesčius. Valstybės įsikišimas į kainas: reakcija į krizę, bet ne sprendimas Vadinamos „kainų lubos“ kurui reiškia, kad valstybė nustato didžiausią leidžiamą kuro kainą, už kurią degalinės gali parduoti kurą. Jei kuro rinkos kaina natūraliai pakiltų aukščiau nustatytos ribos, pardavėjai vis tiek negalėtų parduoti brangiau nei nustatė vyriausybė. Nors iš pirmo žvilgsnio šis instrumentas vartotojams gali atrodyti pozityvus, anot eksperto, ilgalaikėje perspektyvoje jis gali sukelti dar didesnį chaosą rinkoje. „Tokios priemonės gali laikinai sumažinti kainas vartotojams ir padėti gyventojams bei verslams susidoroti su staigiais kainų šuoliais. Jei kuro kainos smarkiai kyla dėl pasaulinių naftos kainų ar kitų priežasčių, kainų lubos gali laikinai sumažinti finansinę naštą žmonėms, tačiau ilgainiui tai turi neigiamų pasekmių. Kuro rinkos kainai pakilus virš oficialios vyriausybės nustatytos ribos, tiekėjams gali tapti nepelninga jį parduoti, todėl gali atsirasti tiekimo problemų. Tokiu atveju neišvengiamai formuojasi kuro deficitas rinkoje, išsirikiuoja ilgos automobilių eilės prie degalinių, sutrinka viso transporto ir komunalinių tarnybų darbas, atsiranda pagrįstas gyventojų nepasitenkinimas. Norint išspręsti šias problemas, valstybei gali tekti kompensuoti skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytų lubų“, – pasakoja VILNIUS TECH profesorius-partneris. Pasak eksperto, patirtis rodo, kad įvairūs valstybių bandymai reguliuoti kuro kainas dažnai padėdavo trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui sukeldavo problemų – didėdavo valstybės išlaidos arba atsirasdavo kuro tiekimo sutrikimų. Dirbtinai sumažintos kainos didina kuro paklausą, kadangi įmonės ir gyventojai naudojasi proga įsigyti kurą žemesnėmis kainomis ir ne tik naudoja jį įprastoms kelionėms, bet ir pradeda kaupti atsargas, kad išvengtų galimų neigiamų kuro tiekimo sutrikimų pasekmių. Tai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai ir visai valstybės energetinei politikai. Panika rinkoje: kaip susiformuoja paklausos šokas Doc. dr. V. Petraškevičius teigia, kad svarbų vaidmenį tokiose situacijose atlieka vadinamasis paklausos šokas – staigus ir netikėtas žmonių noro pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą padidėjimas arba sumažėjimas. Tai situacija, kai daug žmonių vienu metu pradeda pirkti daugiau (arba mažiau) nei įprastai, ir dėl to laikinai sutrinka rinka. Paprastai tai įvyksta labai greitai ir gali stipriai paveikti kainas bei prekių prieinamumą. Jis paprastai atsiranda dėl baimės ar gandų apie galimą prekių trūkumą, staiga pasikeitusių kainų ar jų prognozių, ekonominių ar politinių įvykių bei krizinių situacijų. „Jei žmonės išgirsta, kad kuro kainos netrukus smarkiai kils arba kad jo gali pritrūkti, daugybė pirkėjų vienu metu skuba į degalines, pilasi pilnus bakus ir kartais perka kurą atsargai. Dėl to paklausa staiga labai padidėja ir degalinėse gali susidaryti eilės, o kartais – išsekti rezervai, nors realiai kuro atsargų šalyje dar yra“, – pažymi doc. dr. V. Petraškevičius. Kodėl kainų lubos būtų rizikingos? Specialisto teigimu, jeigu Lietuvos vyriausybė vis tik nuspręstų reguliuoti kuro kainas ir įvesti „lubas“, tikėtina, kad tai galėtų trumpam sumažinti kuro kainas vartotojams. Vis dėlto, kadangi Lietuva yra nedidelė ir labai priklausoma nuo importuojamo kuro, tokia priemonė neišvengiamai sukeltų tiekimo problemų ir ilgainiui padidintų valstybės išlaidas. Vertinant situaciją rinkoje, net ir dabartinis sprendimas atlaisvinti kuro rezervo atsargas problemą spręs tik trumpuoju laikotarpiu, kadangi į rinką išleistą rezervo kiekį teks atkurti, o tai padaryti degalinių atstovai turės jau didesnėmis kainomis. Tiesa, kuro kainų mažinimui šalis galėtų taikyti ir kitas priemones, ieškant balanso tarp rinkos veikimo ir valstybės pagalbos gyventojams bei verslui. „Lietuva yra ES rinkos dalis, kur kainos dažniausiai reguliuojamos rinkos principais, todėl gali būti naudojamos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, akcizo ar kitų mokesčių mažinimas, subsidijos tam tikriems sektoriams, parama gyventojams“, – sako doc. dr. V. Petraškevičius.

VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai prof. dr. Olegas Prentkovskis, doc. dr. Mykola Karpenko ir doc. dr. Paulius Skačkauskas kartu su Vroclavo mokslo ir technologijų universiteto Mechanikos fakulteto mokslininkais dr. inž. Krzysztof Towarnicki ir habil. dr. inž. Michał Stosiak sulaukė tarptautinio pripažinimo. Už bendrą Lenkijos patentą „Hidraulinis kėlimo vožtuvas su išorinių mechaninių virpesių kompensacija“ mokslininkams įteiktas Lenkijos mokslo ir technikos draugijų federacijos NOT (lenkų kalba: Federacja Stowarzyszeń Naukowo-Technicznych „Naczelna Organizacja Techniczna“ – NOT) pripažinimo diplomas. Įvertinimas skirtas NOT Tarybos organizuotame konkurse „Už reikšmingus technikos srities pasiekimus“, kuriame apdovanojami reikšmingiausi metų technikos srities pasiekimai. Sukurtas hidraulinis kėlimo vožtuvas skirtas naudoti įvairiose hidraulinėse sistemose, ypač pavarų sistemose, veikiančiose išorinių vibracijų sąlygomis. Tokios vibracijos būdingos darbo mašinoms, mobiliajai technikai ir specialios paskirties transporto priemonėms. Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis pažymi, kad šis įvertinimas atspindi aukštą fakulteto mokslinių tyrimų lygį ir jų praktinę vertę: „Šis apdovanojimas liudija mūsų mokslininkų kompetenciją ir gebėjimą kurti inovatyvius, pramonėje pritaikomus inžinerinius sprendimus. Tarptautinis bendradarbiavimas ir technologinių inovacijų plėtra yra viena iš strateginių fakulteto krypčių“. Tokie moksliniai rezultatai stiprina VILNIUS TECH pozicijas tarptautinėje inžinerijos ir transporto tyrimų erdvėje bei skatina tolesnį bendradarbiavimą su užsienio mokslo ir pramonės partneriais.

Prieš persikeldama iš Sakartvelo į Lietuvą, Shorena Gudzhabidze jau turėjo aiškią viziją, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė studijų aplinka. Šią viziją suformavo pokalbiai su studentais iš įvairių Europos universitetų, kuriuos ji sutiko dalyvaudama savo mokyklos STEM akademijoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto Statybos inžinerijos studijų programa atitiko visus jos lūkesčius, tad sprendimas persikelti svetur neužtruko. Tai istorija apie jauną inžinierę, kuri savo aistrą atrado architektūros ir inžinerijos sankirtoje. Kelias į Vilnių Dar mokykloje Shorena dalyvavo tarptautiniuose inžinerijos konkursuose, įskaitant „Intel ISEF“ ir „ECUSYS“, kur susipažino su studentais iš visos Europos. „Iš pirmų lūpų išgirstos istorijos apie jų laboratorijas, kursus ir tyrimų aplinką išties pakėlė mano lūkesčių kartelę universitetinei patirčiai“, – prisimena ji. Atėjus laikui apsispręsti, kur studijuoti, per mokyklos alumnų tinklą iškilo VILNIUS TECH vardas. Statybos inžinerijos programa atitiko visus jos reikalavimus. Shorena pateikė paraišką, gavo stipendiją ir persikėlė. „Tuo metu tai atrodė paprastas ir savaime suprantamas sprendimas“, – sako ji. Mokymasis mąstyti kaip inžinierei Netrukus Shorena suprato, kad statybos inžinerija  yra kur kas platesnė sritis nei daugelis įsivaizduoja. „Mane labiausiai nustebino ne sudėtingumas, o apimtis, – aiškina ji. – Bakalauro studijos skirtos ištreniruoti protą mąstyti tam tikru būdu. Man tai buvo inžinerinis mąstymas – mokėjimas prieiti prie problemos, ją išskaidyti ir rasti sprendimus.“ Didžiausią įtaką jai padarė dvi patirtys. Pirmoji – baigiamasis darbas: „Tai buvo momentas, kai per ketverius metus sukauptos žinios pagaliau susijungė į aiškią visumą. Kol neprireikia visko panaudoti vienu metu, iki galo nesuvoki, kiek daug išmokai.“ Antroji – jos mentorius, dekanas doc. dr. Remigijus Šalna. „Iš jo išmokau profesionalumo tikrąja to žodžio prasme – gilių kompetencijų ir nuoširdaus dėmesio detalėms. Inžinerijoje ir bet kurioje techninėje srityje skirtumas tarp gero ir puikaus darbo dažnai slypi detalėse. Tai pamoka, kurią nešiojuosi su savimi.“ Gyvenimas bendrabučiuose, adaptacija naujoje šalyje ir savarankiško gyvenimo iššūkiai taip pat paliko pėdsaką. „Būdavo akimirkų, kai viskas atrodė nepakeliama, – prisipažįsta Shorena. – Tačiau žvelgiant atgal, tai tik dalis savarankiško gyvenimo pradžios, ir tos akimirkos mane formavo ne mažiau nei studijos.“ Tarp studijų ir ankstyvosios karjeros Trečiame kurse Shorena pagal studijų programą turėjo atlikti profesinės veiklos praktiką. Ji pasirinko „Staticus“ – vieną didžiausių Europoje fasadų rangovų – nors fasadų inžinerija nebuvo jos karjeros planuose. Tačiau tai greitai pasikeitė. „Čia atsiduri pačioje architektūros ir inžinerijos sankirtoje, – sako ji. – Paaiškėjo, kad tai kur kas labiau įtraukianti sritis nei tikėjausi.“ Shorena įsidarbino dar nebaigusi studijų. Suderinti paskutinio kurso darbus su profesinėmis pareigomis buvo sunku, tačiau ji į tai žiūri praktiškai: „Būtent tada išmoksti realaus laiko planavimo, o ne teorinio. Greitai susidėlioji prioritetus, nes tiesiog neturi kito pasirinkimo. Nepasakyčiau, kad tai lengva, bet tikrai verta.“ Prisijungusi prie „Staticus“ komandos, ji iš pradžių turėjo ribotas šios specifinės srities žinias. Tačiau inžinerinis išsilavinimas suteikė jai reikiamus įrankius šiai spragai užpildyti. „Ką studijos man iš tiesų davė – ir kas toje situacijoje buvo svarbiausia – tai inžinerinį mąstymą, gebėjimą išanalizuoti nepažįstamą dalyką ir metodiškai jį įveikti.“ Pasididžiavimo akimirka: „Landspitali“ projektas Pirmus trejus metus „Staticus“ įmonėje Shorena dirbo 3D projektavimo inžiniere, besispecializuojančia statinio informacinio modeliavimo (BIM) srityje. Ji kūrė sudėtingus fasadų modelius „Revit“ programoje ir kūrė parametrinius pastatų komponentus, naudojamus tiesiogiai gamyboje ir montavime. Jos projektų sąraše atsirado tokie objektai kaip Oksfordo „Life and Mind Building“ miestelis, „Høsnord“ ligoninė Danijoje ir „Hero“ projektas Lietuvoje. Tačiau labiausiai išsiskiria vienas projektas – „Landspitali“, 30 000 m² ploto ligoninė Reikjavike, Islandijoje. „Iššūkiai čia buvo visiškai kito lygio, – sako Shorena. – Be milžiniško masto, Islandijos ekstremalios oro sąlygos ir seisminis aktyvumas pridėjo tiek inžinerinio sudėtingumo, su kokiu dauguma projektų nesusiduria.“ Vien fasadui buvo atliekami statiniai seisminiai bandymai pagal Amerikos AAMA standartus – tai buvo pirmas toks kartas „Staticus“ istorijoje. „Matydamas, kaip tokio sudėtingumo projektas koordinuojamas ir įgyvendinamas tarp skirtingų disciplinų, išmoksti dalykų, kurių mažesni projektai tiesiog negali suteikti.“ Nauja kryptis Po trejų metų Shorenos karjera pasuko netikėta linkme. Ji tapo „Staticus XD“ produktų vadove. Tai bendrovės sukurta „viskas viename“ debesijos platforma, skirta fasadų projektų valdymui, užtikrinanti visišką projekto matomumą ir sklandų bendradarbiavimą nuo kainos pasiūlymo iki objekto perdavimo. „Statyba ir ypač fasadų inžinerija išlieka gana tradicinė pramonė – daugelis procesų galėtų būti išmanesni, labiau susieti ir skaidresni, bet jie vis dar tokie nėra, – aiškina ji. – Ši spraga iš tikrųjų žavi dirbant su produkto kūrimu, nes potencialas yra milžiniškas.“ Ją motyvuoja matomas realus poveikis: kai komandos sukurtas sprendimas iš tiesų pakeičia tai, kaip savo darbą atlieka projektavimo, gamybos ar projektų valdymo specialistai. Ji taip pat pastebi, kad šiame darbe praverčia viskas, ką ji išmoko iki šiol. „Tai nėra sritis, kurioje galėtum apsimetinėti išmanantis inžineriją arba produkto mąstymą – reikia abiejų. Man šis derinys yra nepaprastai įdomus.“ Teisingas pasirinkimas Jei paklaustumėte Shorenos, kur ji mato save po penkerių metų, ji atsakytų atvirai: „Jei būtumėte manęs to paklausę prieš trejus ar penkerius metus, mano atsakymas būtų buvęs visiškai kitoks nei tai, kur esu dabar. Neįsivaizdavau savęs nei produktų valdyme, nei fasadų inžinerijoje, bet štai aš čia, ir dabar viskas atrodo logiška.“ Patarimas, kuriuo ji pasidalytų su jaunesne savimi ir bet kuriuo studentu, susiduriančiu su panašiais iššūkiais, remiasi sunkiai įgyta savivoka: „Tikiu, kad vienintelis dalykas, kuris mane vedė į priekį, buvo pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais. Ne tai, kad nebuvo sunkių akimirkų – jų buvo daug – bet aš niekada nepraradau to vidinio įsitikinimo, kad viską išspręsiu. Pasitikėkite savimi anksčiau ir dažniau nei tai atrodo natūralu. Visa kita paprastai susidėlioja į savo vietas.“ Studentams iš Sakartvelo ar kitų šalių, svarstantiems apie studijas užsienyje, jos žinutė yra kartu ir įspėjimas, ir kvietimas: „Tai tikriausiai bus sunkiausias sprendimas jūsų gyvenime – ir kartu geriausias. Abu šie teiginiai gali būti teisingi tuo pačiu metu. Bus akimirkų, kai ilgėsitės namų ir viskuo abejosite. Bet jūs pasiliksite – nes giliai viduje žinosite, kad tai teisingas pasirinkimas.“

Jei administruojate projektus, rengiate paraiškas – šis seminaras Jums! Ar administruojate projektus ir atsiskaitote už rodiklius, rengiate struktūrinių fondų ir kitų ES programų paraiškas? O gal planuojate infrastruktūros, technologijų ar MTEP investicijas?  Tuomet Jums tiesiog būtina apsilankyti mūsų universitete kovo 27 d. vyksiančiuose mokymuose – „Reikšmingos žalos nedarymo principas: žingsnis link tvarių investicijų“. KODĖL TAI SVARBU? RŽNP yra privaloma sąlyga daugeliui ES finansuojamų projektų. Jei projektas neatitinka RŽNP reikalavimų: finansavimas gali būti neskirtas arba nutrauktas, gali atsirasti papildomų korekcijų ir rizikų, sudėtingėja paraiškų rengimas ir vertinimas. VILNIUS TECH ir Žaliųjų finansų institutas kviečia: keleto ministerijų ir instituto ekspertai pasiruošę supažindinti Jus su Reikšmingos žalos nedarymo principu (RŽNP) ir praktiniu taikymu ES investicijų planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapuose. Pateiks  praktinių projektų atitikties pavyzdžių, atsakys į jūsų klausimus. KADA ir KUR? Data: kovo 27 d. (penktadienis), 9–14 val. Vieta: Plytinės g. 25 (P2) aud. 153. Įvadinis seminaras NEMOKAMAS, tačiau būtina užsiregistruoti. PROGRAMA ir REGISTRACIJA ČIA