Stojantiesiems

Pradedami rengti specialistai, saugosiantys lietuvius nuo teroristų

Gegužės 3, 2016
Optimizuojamos vidinės saugos pajėgos, išaugusi terorizmo, stichinių nelaimių ir technologinių avarijų grėsmė bei padidėjęs asmeninio saugumo poreikis – visi šie faktoriai prisidėjo prie to, jog jau nuo rugsėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pradės rengti saugos sistemų inžinerijos specialistus.
 
„Šią programą rengiame sekdami pasaulines tendencijas, šių dienų įvykius. Saugos inžinerija yra technologijos mokslų šaka, kuri koncentruojasi į saugumo užtikrinimą visose žmogaus veiklos srityse. Pasaulyje daugėja stichinių nelaimių ir technogeninių avarijų, žmogaus tyčia ar netyčia keliamų pavojingų veiksmų, išpuolių interneto erdvėje bei dabar itin aktualios problemos – terorizmo – apraiškų. Lietuva įtraukta į „Islamo valstybės” grupuočių taikinių sąrašą, kaip grėsmių šaltinį specialistai ir politikai taip pat mini Rusiją“, – komentuoja vienas iš programos sudarytojų VGTU profesorius Stanislavas Dadelo.
 
Pasak jo, apsaugai nuo teroristinių išpuolių naudojamos panašios technologinių ir organizacinių priemonių sistemos  kaip kitų grėsmių ir pavojų prevencijai.
 
Saugos inžinerija pagal vykdomų veiklų specifiką yra artima kitoms technologijų mokslų šakoms, tačiau kartu turi esminių skirtumų. Nors saugos inžinerija pasaulyje, kaip neformali studijų šaka, egzistuoja kelis šimtmečius, pastaraisiais metais ji tapo savarankišku mokslu, apjungiančiu daugybę technologinių ir socialinių sričių. Be saugos specialistų indėlio moderniame pasaulyje nevyksta renginiai, gamyba, prekyba bei jokia kita veikla. Saugos inžinerija ypatingai sparčiai vystėsi po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių JAV. 2006 metais buvo skelbiama, kad pasaulinė saugos industrijos (angl.: Protection, Security Industries) vertė siekia 150 milijardų JAV dolerių. Per pastarąjį dešimtmetį saugos industrijos augimas siekia apie 27 procentus ir prognozuojama, jog toliau jis tik spartės – šios tendencijos neaplenks ir Lietuvos.
 
Šiuo metu pasaulyje saugos industrija yra dinamiškiausia ūkio sritis, apimanti daugelį mokslų sričių, tarp kurių dominuoja technologijos mokslai. Technologiniai sprendimai apie 80 % užtikrina įvairių procesų saugumą ir apie 20 % atitenka organizaciniams sprendimams.
 
Lietuvoje saugos specialistų rengimui yra akredituotos trys neuniversitetinės programos, taip pat apsaugos darbuotojo profesinio rengimo kursus vykdo privačios įmonės. Visgi universitetinių saugos inžinerijos studijų mūsų šalyje iki šiol nėra.
 
„Stokojame aiškios vidinės saugos strategijos, viena iš šio reiškinio priežasčių yra aukštos kvalifikacijos saugos inžinerijos specialistų trūkumas. Universitetinės saugos sistemų inžinerijos studijos yra tiesiog būtinos – jos skatins Lietuvos saugos industrijos plėtrą bei integracinius procesus, didins saugumo lygmenį, gausins išsilavinusių ir kvalifikuotų saugos specialistų gretas“ – sako prof. S. Dadelo.
 
Saugos sistemų inžinerijos studijų programos specialistų poreikis yra grindžiamas pasaulinėmis tendencijomis ir sociologiniais tyrimais. Vertinant JAV darbo rinką pastebima, kad įmonės dažniau ieško būdų, kaip geriau apsaugoti darbuotojus, informaciją ir turtą, todėl didėja aukštos kvalifikacijos, gerai išmanančių technologinius sprendimus su analitiniais įgūdžiais specialistų paklausa. JAV Darbo statistikos departamento duomenimis, iki 2022 metų saugos inžinerijos specialistų poreikis didės 36,5 %. BLS (Bureau of Labor Statistics) skaičiavimais, šiuo metu JAV yra 27,400 saugos inžinerijos specialistų trūkumas. Panašios tendencijos stebimos Jungtinėje karalystėje ir kitose Europos šalyse, taigi, ši profesija iš tiesų perspektyvi bei paklausi.
 
„Kokių jaunuolių laukiame šioje bakalauro laipsnio programoje? Saugos sistemų inžinerijos studentas turėtų pasižymėti gerais komunikaciniais gebėjimais – gebėti aiškiai perteikti mintis, dirbti komandoje, rinkti informaciją ir ją analizuoti, koncentruoti dėmesį, kūrybiškai veikti nuolat kintančiose situacijose. Būsimam saugos specialistui labai svarbi ypatybė – geri organizaciniai gebėjimai. Taip pat saugos inžinierius privalo išmanyti informacines technologijas. Priklausomai nuo pasirinktos darbo srities ir pareigybių, saugos profesinėje veikloje gali tekti susidurti su pavojais, vykdyti žmonių gelbėjimo darbus, susiremti su pažeidėjais, o tai reikalauja specialių gebėjimų optimaliai veikti ekstremaliomis aplinkybėmis“ – pasakoja VGTU profesorius.
 
Absolventų veiklos sritys yra labai plačios – nuo saugos sistemų projektavimo, komplektavimo, įrengimo, aptarnavimo bei plėtros realizavimo iki saugos valdymo, analitikos ar ekspertinio vertintojo. Šios specialybės absolventai galės įsidarbinti įmonėse, padaliniuose, įstaigose, tarnybose, atliekančiose arba turinčiose saugos funkcijas. VGTU parengta saugos sistemų inžinerijos studijų programa suteiks žinių ir gebėjimų fizinės, informacinės, techninės ir darbo priežiūros bei ekonominės saugos srityse, taip pat tai suteiks plačių inžinerinių, socialinių žinių.
 
Saugos sistemų inžinerijos studijų programa numato glaudų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais – UAB „S4G Lietuva“, UAB „Fima“. Jų atstovai dalyvaus studijų programos vertinimo ir tobulinimo procesuose, studentai jų įstaigose galės atlikti praktiką, kompleksinius projektus, taip pat stažuotis užsienio partnerių padaliniuose.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau