Stojantiesiems

Pratęstas kvietimas siūlyti doktorantūros temas

Vasario 18, 2025
Lietuvos mokslo taryba (LMT) pratęsia terminą teikti temas valstybės finansuojamoms doktorantūroms vietoms ir kviečia verslo įmones, įstaigas, organizacijas, viešojo sektoriaus institucijas pasiūlymus teikti iki 2025 m. vasario 28 d. 16 val. Temos turi būti priskiriamos mokslo sričiai (krypčiai), aktualios šiuolaikinių mokslinių tyrimų plėtrai, taip pat Lietuvos ūkio poreikiams.

2025 m. LMT planuoja atrinkti 70 valstybės finansuojamų doktorantūros vietų, iš kurių 20 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymu planuojama skirti doktorantūrai su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, vykdančiomis aukšto lygio MTEP. Likusios vietos bus paskirstytos pagal mokslo sritis: 4 – humanitariniams, 7 – socialiniams, 14 – gamtos, 10 – technologijų, 12 – medicinos ir sveikatos, 3 – žemės ūkio mokslams. Šiemet menų sritims doktorantūros vietos nenumatytos.

Kodėl verta siūlyti temas?

LMT skatina aukštos kvalifikacijos specialistų (doktorantų) rengimą, kartu sudarant sąlygas tyrėjams išsiugdyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius bei gebėjimus, padėsiančius jiems dirbti tarpdalykinėse, tarpinstitucinėse ir tarptautinėse tyrėjų komandose, sėkmingai integruotis į nacionalinę ir tarptautinę mokslo aplinką. Pateiktos doktorantūros temos leis aiškiau identifikuoti svarbiausias mokslo ir inovacijų kryptis, atliepti aktualiausius šalies poreikius bei skatinti tyrimų ir praktikos sąveiką. Siūlydami temas:

  • galėsite prisidėti prie naujų mokslinių tyrimų krypčių formavimo;
  • stiprinsite bendradarbiavimą tarp verslo, valdžios ir akademinės bendruomenės;
  • turėsite galimybę dalyvauti doktorantūroje su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, vykdančiomis MTEP.
     
Kaip vyksta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų atranka

Doktorantūros vietų konkursą LMT vykdo 2 etapais.
 
I etapas. Temų siūlymas. Pirmojo etapo metu įmonės, įvairios institucijos, išskyrus mokslo ir studijų, kviečiamos siūlyti temas būsimiems doktorantams. Temų sąrašas kovo pradžioje bus paskelbtas LMT svetainėje.

II etapas.  Doktorantūros paraiškų teikimas ir atranka. Paraiškas teikia doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos. Jei institucija, teikdama  paraišką, pasirinks temą iš paskelbto sąrašo, ekspertinio vertinimo metu šios paraiškos įverčių suma bus padidinta 20 proc. Atlikusi paraiškų ekspertinį vertinimą, LMT teiks ŠMSM siūlomų finansuoti doktorantūrų sąrašą. Ministerijai priėmus sprendimą skirti finansavimą, dėl šių doktorantūrų vykdymo LMT sudarys finansavimo sutartis su mokslo ir studijų institucijomis. Šios doktorantus turi priimti į šias vietas iki spalio 1 dienos.

2024-aisiais metais gauti 106 doktorantūros temų pasiūlymai. Pasiūlymus pateikė 6 ministerijos, 40 – verslo įmonės, 17 – ligoninės, 15 – asociacijos ir draugijos, 3 – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2 – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, po vieną – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos. Siūlytos  temos 2024 m. apėmė inovacijas, istorinius ir socialinius reiškinius, medicinos tyrimus (chirurgija, vaistų poveikis, skausmo valdymas), aplinkosaugos klausimus (tarša, augalų tyrimai), socialinių inovacijų ir diskriminacijos mažinimo bei kitas temas.
Pasiūlymus galima teikti čia.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau