Prof. dr. Algirdas Juozapaitis: „Mokytis reikia visą gyvenimą“

Liepos 18, 2016
Su Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Statybos fakulteto dekanu prof. dr. Algirdu Juozapaičiu susitikome kovo 11-osios išvakarėse. Fakulteto koridoriais vaikščiojo studentai, kurie tada, prieš 26 metus, dar net gimę nebuvo. Prof. dr. A. Juozapaitis įtaigiai kalbėjo apie lėtą evoliuciją pradėjusią naują statybininkų kartą, kuriai ne visada pavyksta išvengti trinties su pasenusio mąstymo kolegomis.
 
Prof. dr. A. Juozapaitis pastebi, kad per Nepriklausomybės metus šalies statyboje įvyko daug permainų įvairiais aspektais. Į šalį atėjo visai kitokia architektūra, kitokie konstrukciniai sprendimai. Dabar turime visai kitas ir kitokios kokybės medžiagas, kitus statybų reikalavimus. „Aišku, už statybininkus aš negaliu kalbėti. Esu akademinės bendruomenės narys, labiau stebėtojas. Tačiau kokybinį šuolį pastebėjau. Mūsų statybų kompanijos juk ne tik pačios persitvarkė pagal Vakarų modelį, bet ir, pasiekusios reikiamą lygį, ėmė belstis į kitas rinkas. Yra statybų kompanijų, kurios ne vienerius metus dirba Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje bei kitose šalyse. Joms pavyksta paveržti užsakymus iš vietinių kompanijų. Tai parodo pasiektą aukštą lygį“, – įsitikinęs VGTU Statybos fakulteto dekanas.
 
Aišku, kelias iki to, ką turime dabar, buvo gana vingiuotas, o kartais net ir duobėtas. „Ką lietuviai darė iš karto po Nepriklausomybės? Grubiai pasakysiu: prekiavo, kuo galėjo, metalu ir kt. paklausiomis Vakaruose medžiagomis. Aš pritariu tai minčiai, kad tai buvo savotiški „laukinių vakarų“ laikai. Manau, kad dabar žmonės viską supranta ir vertina visai kitaip“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
 
Kitokį požiūrį bene geriausiai iliustruoja jaunoji studentų bei specialistų karta. Studentai jau universitete parengiami ne šiandienai ar rytojui, o dešimtmečiui į priekį. Taigi tai, ką per paskaitas jiems rodo dėstytojai, kartais atrodo pakankamai futuristiška ir neįtikėtina. Tačiau visai tai pateikti yra tiesiog privaloma.
 
Ką jau kalbėti apie tokius dalykus, kaip skaitmeninė statyba. Apie ją jau net diskutuoti neverta. Taip tik gaištamas laikas, kuris galėtų būti panaudotas jos galimybių supratimui. „Šiandien tai jau būtinas dalykas. Dar ir dabar atsimenu, kaip prieš 20–30 metų projektavimo organizacijose buvo didžiausi skaičiavimo centrai. Visas procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Dabar tai jau vyksta kur kas greičiau. Užsienio svečiai, kurie pamato, kokį „soft’ą“ mes turime, nustemba“, – pasakoja A. Juozapaitis.
Jis netgi pastebi, jog lietuviai vis dar iki galo neatsikratė kai kurių kompleksų, kuriuos mums ant kupros užkrovė sovietmetis. Tačiau tiesa tokia, kad Lietuva paruošia puikių specialistų jau nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų.
 
„Mes tada galvojome, kad labai mažai žinome. Tuo metu pas mus kaip tik atvažiavo svečias iš Kanados. Visgi gyvenome už geležinės uždangos. Tačiau tada įsitikinome, jog ne taip mes jau ir atsilikę. Didžiausia problema buvo kitur. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais labai sumažėjo studentų. Patys dėstytojai irgi kažkur išėjo ieškoti lengvesnio gyvenimo“, – prisiminė dekanas.
 
Verslui dar reikia bręsti
 
Viešojoje erdvėje labai dažnai girdime pastebėjimus apie tai, kad verslininkai ir mokslininkai turėtų glaudžiau dirbti kartu, kad mokslo sistema netgi turėtų taikytis prie verslo poreikio. Visgi prof. dr. A. Juozapaitis yra gerokai nuosaikesnis. Jo manymu, tam tikra takoskyra tarp dviejų sferų yra būtina. Mums pakankamai dažnai pirštu rodomi vakarietiški pavyzdžiai. Tačiau pamirštama, kad tie universitetai paprastai yra privatūs. Tačiau mokslas yra mokslas, ir jo vystyti taip, kaip tai daroma versle, nederėtų.
„Mums sakoma, kad universitetai turi mokėti parduoti save ir savo protus. Iš dalies galima būtų sutikti. Tačiau kartais susidaro įspūdis, kad verslas dar ne iki galo suprato mokslo ir inovacijų naudą. Dabar gamybininkai mums sako: duokit mums tą ir kitą. Bet jų prašymai neretai diskretiški, sprendžiantys mažytes lokalias problemas. Deja, pasigendame strateginių, ilgalaikių tyrimų užsakymų“, – teigė pašnekovas.
 
Iš verslininkų dekanas netgi kartais girdi maždaug tokius žodžius: taip, mes žinome tas problemas, kokios žinios šiandien reikalingiausios, bet sprendimus juk galime nusipirkti iš užsienio. „Aš nematau pastangų artimiau bendradarbiauti su mumis. Aišku, ir mes ne be kaltės. Kartais tampame užsikonservavę. Kartais mąstome, tegul verslininkai ateina su savo problemomis, o jau mes tada jas spręsime. Tačiau artimesnio bendradarbiavimo ir nėra“, – sako prof. dr. A. Juozapaitis.
 
Anot jo, mes turime gerokai pakeisti savo požiūrį į mokslą. Į universitetus turime žiūrėti ne į kaip kelių metų gyvenimo etapą, o kaip į tradiciją, kurią kuriame visi. Juk, pvz., JAV buvę studentai su savo universitetais santykius palaiko visą savo gyvenimą. „Tai rodo visai kitokį mąstymą. Baigęs universiteto studijas ir tapęs stambiu verslininku, žmogus nenutraukia ryšių su savo Alma mater. Jei neklystu, JAV universitetai apie penktadalį biudžeto surenka iš „alumnų“ paramos bei užsakymų. Pas mus kažkaip įprasta apie savo buvusias mokyklas atsiliepti neigiamai. Yra net „geras“ tonas pasakyti, koks blogas pas mus aukštasis mokslas“, – stebėjosi pašnekovas.
 
Stebina jį ir dar viena tendencija, atskleidžianti, kad kai kuriems verslininkams mažai terūpi prisidėti prie universitetų tradicijų kūrimo, ką jau kalbėti apie paramą. „Daugelis verslininkų išleidžia savo vaikus mokytis į užsienį. Kodėl? Aš šito niekaip nesuprantu. Mes galime suteikti tokio paties lygio išsilavinimą. Tačiau problema yra jų požiūris. Pasakysiu negražiai, nemanau, kad kai kurie mūsų verslininkai yra pakankamai subrendę, kad galėtų būti aukštojo mokslo globėjais“, – atvirai kalbėjo dekanas.
 
Kartų konfliktas neišvengiamas
 
Prof. dr. A. Juozapaitis pastebi ir tai, kad verslininkų bei universitetų santykyje vis dar išlikęs sovietinis modelis: jūs mums duokite, o mes paimsime. O juk kompanijos galėtų su universitetais pačios išsiugdyti sau specialistus. Pavyzdžių jau yra. Yra kompanijų, kurios pačios teikia stipendijas ir taip augina sau naujus darbuotojus. Užsienyje tai labai įprasta praktika. Trečiame ar ketvirtame kurse kompanijos atkreipia dėmesį į perspektyvius jaunuolius, moka jiems stipendijas, o tada pasikviečia pas save, taip įgydamos aukšto lygio lojalius darbuotojus.
 
„Kai pasikalbi su kai kuriais statybų verslo atstovais, įsitikini, jog jie mąsto labai šiuolaikiškai. Tačiau yra ir tokių, kurie nenori investuoti. Kam man investuoti, jeigu aš galiu kitaip gauti pigiau? Kartais net išgirstame tokį priekaištą: jūsų parengtas žmogus mano įmonei netinka. Deja, kai kurie vadovai nesupranta, kad mes pirmiausia ugdome ne tik aukštos kvalifikacijos specialistą, bet ir mąstančią asmenybę, gebančią įvertinti pasikeitusią situaciją ir prisitaikyti. Mes nerengiame žmonių konkrečiai kompanijai. Dalis įmonių mąsto inertiškai. Duokite man gerą specialistą ir dar džiaukitės, kad aš jį paimu. Kur tas bendradarbiavimas, kurio taip ieškoma? Žinoma, aš čia viską piešiu gana juodomis spalvomis. Visa tai, apie ką aš kalbu, labiau galioja mažoms įmonėms“, – kalbėjo pašnekovas.
 
Nieko keisto, kad patekęs į tokią mažesnę, inertiškai dirbančią įmonę jaunas žmogus kartais pasijaučia esąs labai keblioje padėtyje. Idealizmo nepraradusią asmenybę ištinka šokas. Aišku, jaunas žmogus moka prisitaikyti. Tačiau konflikto tikrai esama. Pasitaiko, deja, studentų, kurie tuo skundžiasi. Jeigu jaunas žmogus nueina projektuoti ir susiduria su tuo, kad ten jau esantys vyresni specialistai pasako, kad reikia daryti ne pagal šiuolaikinius reikalavimus, o kaip liepiama. „Manau, kad taip dirbančios kompanijos neturės ateities“, – įsitikinęs prof. dr. A. Juozapaitis.
 
Būtent pasikeitęs mąstymas ir yra pagrindinė jaunosios specialistų kartos sukelta revoliucija. Ir ji daug didesnė ir svarbesnė už naujas medžiagas ar technologijas. „Šiuolaikiniai studentai jau visai kitokie. Jie nepalyginamai laisvesni. Jeigu mes buvome šiek tiek surakinti – juk buvome savo laikotarpio produktas – tai šiandien studentai jau nebijo diskutuoti su dėstytoju, išsakyti savo nuomonę. Jie nėra užsidarę savyje, sugeba patys iškelti idėjas. Šiandien jaunimas laisvas, važinėjantis po visą pasaulį. Jie nebemąsto lokaliai. Jie yra pasaulio piliečiai, ir man tai labai patinka“, – teigė VGTU Statybos fakulteto dekanas.
 
Mokytis reikia visą gyvenimą
 
Šiandienos jaunimas ateina į darbo rinką jau puikiai įvaldę šiuolaikines technologijas. Pasak prof. dr. A. Juozapaičio, tokioje situacijoje pasenusio mąstymo žmonės turės tobulėti. Taip iš lėto vyksta revoliucija. Aišku, joje nėra viskas taip tobula. Jaunimui šiandien gal kiek trūksta kruopštumo, atsakomybės. Šiandien gyvenimo tempas yra labai didelis. Žmogui net nebelieka laiko sustoti ir pamąstyti. O projektuotojui tai yra būtina. Tačiau išmokti trumpam sustoti yra lengviau, nei išmokti mąstyti kitaip.
 
„Tai nepriklauso nuo srities. Gal galima viską paaiškinti fiziologiškai. Mokslininkai sako, kad iki 40 metų ląstelės dar atsinaujina. Tačiau po to žmogus ima senti. Kažkas panašaus įvyksta ir su mąstymu. Kažkas žmoguje įvyksta ir jis nebesiekia tobulėti ir studijuoti. Gal ir greičiau pavargsta. O gal pagalvoja, kad jau viską žino. Mokymosi visą gyvenimą nuostata yra labai graži. Tačiau ji dar ne visiems suprantama. Yra ta žingeidžių, nuolat tobulėti siekiančių žmonių dalis, bet – pripažinkim – ji nėra pakankamai didelė“, – dėstė pašnekovas.
 
Tačiau gebėjimas nuolat mokytis šiuolaikiniame, dinamiškame pasaulyje tampa nebe privalumu, o būtinybe. „Man labai patiko tokia istorija, kurią pasakojo vienos kompanijos atstovas. Kai jie priima į darbą studentą, po pirmų dviejų darbo metų jis vėl pasisodinamas prie stalo ir paklausiamas, ką, jo manymu, kompanijoje būtų galima pakeisti, ką galima daryti efektyviau. Jeigu žmogus nieko neatsako, tai reiškia, kad karjeros perspektyvų šioje kompanijoje jam nėra. Kompanija visada suras žmonių, kurie tų idėjų turės“, – pasakojo prof. dr. A. Juozapaitis.
 
 
Tekstas parengtas ir publikuotas statybunaujienos.lt

Galerija

Panašios naujienos

„Saugumo kodas“ jau šį penktadienį: ką svarbu žinoti!
„Saugumo kodas“ jau šį penktadienį: ką svarbu žinoti!
Kas saugo valstybę, kas – verslą, o kas nutikus krizei turėtų pasirūpinti mumis ir mūsų artimaisiais? Atsakymai į šiuos klausimus jau šį penktadienį, spalio 9-ąją, bus ieškomi naujienų portalo Lrytas rengiamoje konferencijoje „Saugumo kodas“, kuri vyks VILNIUS TECH. Trečią kartą Lrytas rengiama praktinė saugumo konferencija šiemet bus didžiausia iki šiol. Joje laukiama daugiau kaip 3000 dalyvių, daugiau nei 150 pranešėjų ir diskusijų dalyvių, o lankytojų taip pat lauks daugiau kaip 20 ekspozicijų su technika, įranga ir praktiniais sprendimais. Nuo geopolitikos iki psichologinio atsparumo „Saugumo kodas“ šiemet kviečia į penkias temines sales. Tai – „Saugumo horizontas“, „Skaitmeninis frontas“, „Atsparus verslas“, „Pilietinė galia“ ir „Psichologinis atsparumas“. Kiekvienoje jų saugumas bus nagrinėjamas iš skirtingos perspektyvos. „Saugumo horizonto“ salėje pagrindinis dėmesys teks geopolitikai, valstybės pasirengimui ir gynybai, nacionalinio saugumo iššūkiams bei Europos ir pasaulio saugumo tendencijoms. „Skaitmeniniame fronte“ bus kalbama apie tai, su kuo kasdien susiduria ne tik didelės organizacijos, bet ir paprasti žmonės – kibernetines bei informacines grėsmes, jų atpažinimą, prevenciją ir atsparumą. Verslui aktualūs klausimai nuguls į „Atsparaus verslo“ salę. Čia bus ieškoma atsakymų, kaip įmonėms pasiruošti krizei, užtikrinti veiklos tęstinumą ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų. „Pilietinės galios“ salėje dėmesys bus skiriamas visuomenės atsparumui, bendruomenėms, savanorystei ir kiekvieno žmogaus vaidmeniui. Tuo metu „Psichologinio atsparumo“ erdvėje bus kalbama apie tai, kas vyksta žmogaus viduje susidūrus su grėsme – kaip valdyti stresą, išlikti atspariam ir gebėti veikti sudėtingomis aplinkybėmis. Saugumą bus galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti Tačiau konferencija neapsiribos vien pranešimais ir diskusijomis. Vienas svarbiausių „Saugumo kodo“ akcentų – ekspozicijų zonos. Čia lankytojų lauks reali technika, specialiosios priemonės, praktiniai mokymai ir sprendimai, skirti pasirengti įvairioms krizėms. Lietuvos Raudonasis Kryžius demonstruos pirmosios pagalbos mokymus, Bendrasis pagalbos centras pristatys operatoriaus darbo vietą, o Lietuvos kariuomenė, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba demonstruos specialiąsias priemones, įrenginius ir transportą. Bus galima sužinoti, kaip pasiruošti situacijoms, kai sutrinka elektra ar ryšys, prireikia evakuacijos arba tenka ilgesnį laiką savarankiškai pasirūpinti savimi. Ekspozicijoje bus pristatomos pasirengimo spintos, ekstremaliųjų situacijų krepšiai ir „Kuprinė72“ rinkiniai. Ne mažiau įdomi turėtų būti ir ugniagesių gelbėtojų ekspozicija – lankytojai galės iš arti pamatyti specialiąją techniką, tarp jos – automobilines kopėčias, autocisterną bei kitą gelbėjimo įrangą. Technologijų ir infrastruktūros sprendimai taip pat užims svarbią vietą. Bus pristatoma kritinės infrastruktūros apsaugos ir saugaus ryšio įranga, generatoriai, aukšto saugumo durys. O šeimų lauks interaktyvūs stendai, dirbtuvės vaikams ir pirmosios pagalbos pamokėlės. Visas ekspozicijas rasite čia. Vienas iš ekspozicijų akcentų – šarvuotas visureigis Gynybos pramonės ekspozicijoje bus galima išvysti ir TAURUS 4–1 4x4 – greito reagavimo šarvuotą visureigį. Ši transporto platforma gali būti pritaikoma skirtingoms užduotims – nuo medicininės evakuacijos iki vadavietės funkcijų ar paramos kovinėms pajėgoms. Tai tik viena iš daugiau nei 20 ekspozicijų, kurios renginio lankytojams leis saugumo temą pamatyti ne vien ekrane ar išgirsti konferencijos salėje, bet ir susipažinti su realiais sprendimais. Verta iš anksto pasižymėti, ką norite pamatyti Kadangi penkiose salėse programa vyks visą dieną, norintiems suspėti kuo daugiau verta iš anksto peržiūrėti konferencijos programą. Tuo pat metu nebūtina visos dienos praleisti vien konferencijos salėse. Tarp pranešimų galima užsukti į ekspozicijų zonas, kuriose lankytojų lauks institucijų, organizacijų ir verslo pristatomi sprendimai. „Saugumo kodas“ siekia parodyti, kad saugumas nėra vien kariuomenės, policijos ar valstybės institucijų klausimas. Jis prasideda ir nuo labai praktiškų dalykų – nuo gebėjimo suteikti pirmąją pagalbą, pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimui, atpažinti kibernetinę grėsmę ar žinoti, kaip elgtis krizės metu. Visą renginio programą rasite čia. Į konferenciją rekomenduojama vykti viešuoju transportu „Saugumo kodas“ vyks spalio 9 d. VILNIUS TECH, Saulėtekio al. 11, Vilniuje. Konferencijos pradžia – 9 val., dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija. Organizatoriai rekomenduoja į renginį vykti viešuoju transportu, nes konferencijos dieną prie universiteto tikimasi didesnio lankytojų srauto. Atvykstantiems automobiliu verta kelionę ir parkavimą susiplanuoti iš anksto. Universiteto darbuotojus prašome automobilį statyti studentams skirtoje aikštelėje Šatrijos raganos gatvėje. Tuo metu studentų prašome šioje aikštelėje nestatyti savo automobilių. Penktadienį „Saugumo kodas“ vienoje vietoje sujungs valstybės, kariuomenės, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovus. O lankytojai galės pasirinkti, kas jiems aktualiausia – išgirsti ekspertų diskusijas, praktiškai išbandyti saugumo priemones ar tiesiog iš arti pamatyti techniką, kuri įprastai prieinama tik specialistams. Konferencijos bendraorganizatoriai – Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, pagrindiniai partneriai: „Telia“, „Britų taryba Lietuvoje“, „Atea“, „Insurance Bee“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Partneriai ir rėmėjai: Vidaus reikalų ministerija, Europos Parlamento atstovybė, Energetikos ministerija, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), „ESET“, „Santa Monica Networks“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, „Metida“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, „Sareme“, „Greco“, „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, „Danger Park“, „Lietuvos žmogaus teisių centras“, „RSI Europe“, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“, „CHS Investment Group“, „VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas“, „Baltijos Skydas“, „Pleveles.lt“, „RepSense“, „Kuprine72.lt“, asociacija „Visuotinė gynyba“, „Omberg Group“, „Uniqa“, „Fresh Post“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos policija, „Fogo“, LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, „S.T.A.R.M.Y“, Tautinių mažumų departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, prekybos tinklas „Aibė“, „Baltic Diagnostic Service“, „Telecentras“, „Aurida Engineering Company“, „Fresh Post“, „Bioguto“ ir kiti.
Plačiau
Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Šiuolaikiniame pasaulyje finansinių paslaugų svarba tapo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi: internetu apmokame banko sąskaitas, vykdome mokėjimus, investuojame ir vis dažniau apsiperkame. Tokias paslaugas atlikti kelių mygtukų paspaudimu patogu, tačiau tuo pačiu kyla grėsmė susidurti su finansiniais sukčiais.  Kasdien apgavikai naudoja įvairius būdus pasisavinti asmens ar įmonių duomenis – siunčia el. laiškus, skambina telefonu, kuria netikras interneto svetaines, siūlo dideles investavimo galimybes ar apsimeta institucijų darbuotojais. Dėl to svarbu laiku atpažinti sukčiavimą ir padidinti savo atsparumą. Ką svarbu įvertinti prieš investuojant? Šiandien žmogus, norėdamas užtikrinti savo finansinį stabilumą ir ilgalaikio turto augimą, bando įvairiais būdais investuoti. Pasinaudodami interneto teikiamais privalumais, asmenys investuodami dažniausiai naudojasi tam skirtomis  platformomis, investuoja į akcijas, fondus ir kitas finansines priemones. „Šioje vietoje žmogui reikėtų būti atsargiam ir suprasti: investuojant nėra didelės grąžos be didelės rizikos. Todėl jei siūloma greita bei labai didelė finansinė grąža ir pasiūlyme teigiama, kad investuotojas niekuo nerizikuoja, tai jam jau turėtų kilti didelių abejonių“ , – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Irena Danilevičienė. Kita rizika prarasti pinigus ir net asmens duomenis kyla, jei žmogus investuoja į neegzistuojantį turtą, investicinį projektą ar kriptovaliutas. Dažnai fiktyvios platformos yra palaikomos realiomis, o pateiktos investicinės ataskaitos – teisingomis, nors iš tikrųjų jose pateikiami duomenys yra suklastoti. VVF Finansų inžinerijos Pinigų plovimo prevencijos specializacijos studentė Aurita Abramavičiūtė atliko tyrimą, kurio metu vertino tarpinstitucinio bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu svarbą. Tyrime buvo nustatyti svarbiausi požymiai, kurie padėtų nustatyti pinigų plovimo faktą. Ji vardija, kad finansinį sukčiavimą gali išduoti neįprasti pinigų srautai, staigus įmonės apyvartos augimas ir sandoriai, neatitinkantys realios veiklos. „Įtarimų gali kelti ir situacijos, kai įmonė vykdo didelės vertės operacijas, tačiau neturi tokiai veiklai reikalingų darbuotojų ar kitų išteklių. Vis dėlto nėra vieno požymio, kuris leistų vienareikšmiškai nustatyti sukčiavimą, todėl svarbu vertinti kelių rizikos požymių visumą. Svarbu atsižvelgti ne tik į pavienes operacijas, bet ir į jų pasikartojimą, tarpusavio sąsajas ir sandorių aplinkybes“, – pasakoja studentė. Anot A. Abramavičiūtės, norint sumažinti sukčiavimo riziką, svarbu tikrinti sandorių dalyvius ir mokėjimų duomenis. Ypač atsargiai reikėtų vertinti netikėtus prašymus skubiai pervesti pinigus ar pakeisti įprastus atsiskaitymo duomenis. Atsparumui finansiniams sukčiavimams stiprinti būtinas ne tik gyventojų ir įmonių budrumas, bet ir operatyvus teisėsaugos ir finansų priežiūros institucijų (pvz. Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro) bendradarbiavimas, leidžiantis įtartiną veiklą pastebėti kuo anksčiau. Institucijos turi skirtingo pobūdžio informaciją, todėl laiku ja apsikeitus galima nustatyti sąsajas, kurios vertinant duomenis atskirai gali likti nepastebėtos. 4 patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių Finansų inžinerijos katedros doc. dr. I. Danilevičienė teigia, kad investiciniai sukčiai dažniausiai taiko įvairius psichologinius metodus, sukuria fiktyvų teigiamą įspūdį, kad pasiūlymas yra išskirtinis, prieinamas tik dabar, todėl asmenys dažnai apsigauna ir pasinaudoja tokiu „riboto leidimo pasiūlymu“. „Sukčiai gali prisistatyti ir finansinių institucijų darbuotojais, taip sukurdami pasitikėjimą jais, todėl svarbu tikrinti faktus, ar tokie asmenys egzistuoja, o jei yra skambinama, tai nereikėtų iškart impulsyviai priimti svarbių investavimo sprendimų. Jei naudojamos netikros investavimo platformos, tokį sukčiavimą atpažinti gali būti sunku, vis dėlto reikėtų tikrinti įrašytą adresą ir nemokėti, jei prašoma papildomų mokesčių ar prašo įvesti asmeninius duomenis. Taip pat informaciją reikėtų  patikrinti nepriklausomuose ir patikimuose šaltiniuose, Lietuvos banko registruose“, – pasakoja docentė. Norintiems ugdyti savo finansinį atsparumą, doc. dr. I. Danilevičienė pataria laikytis kelių taisyklių:  Neskubėti priimti sprendimo, kadangi pirmiausia reikėtų patikrinti pateikiamą informaciją, ar tikrai Jums duodamas investicinis pasiūlymas yra toks geras. Neatskleisti banko prisijungimo ar kitų asmeninių duomenų, kurie yra konfidencialūs. Juo labiau nereikėtų leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie Jūsų kompiuterio ar telefono. Įvertinti galimą riziką, siūlomą grąžą, o dar geriau – pasikonsultuoti su konsultantu gyvai, kad būtų aišku, kur pinigai yra investuojami ir kokios yra jų atsiėmimo sąlygos. Jei manote, kad patekote į sukčiavimo schemą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į atitinkamas institucijas (banką, policiją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą), kad visa Jums pateikta informacija būtų patikrinta.
Plačiau