Stojantiesiems

Profesijos, kurios neišnyks: ką siūlo VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas

Sausio 26, 2026
Klimato kaita, sparčiai augantys miestai, energijos transformacija ir milžiniškas technologijų šuolis keičia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir profesijų žemėlapį. Šiandien akivaizdu, kad ateities iššūkiai neatsiejami nuo tvarumo ir inžinerinių sprendimų. VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto siūlomos studijų programos – tarp patraukliausių krypčių jauniems talentams, ieškantiems stabilios, perspektyvios ir prasmingos karjeros.

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas sako, kad pastaraisiais metais su tvarumu, energetika ir infrastruktūra susijusios inžinerijos sritys patiria spartų virsmą.

„Dirbtinis intelektas (DI), automatizacija ir žaliosios technologijos tampa ne tik papildomais įrankiais – jos keičia visą inžinerinio projektavimo, valdymo ir planavimo logiką. DI modeliai jau dabar padeda prognozuoti taršą, energijos vartojimo tendencijas, transporto srautus. Tokie įrankiai kaip išmanūs jutikliai ar skaitmeniniai dvyniai leidžia realiu laiku stebėti infrastruktūros būklę. Pokyčių ir inovacijų dėka šiuolaikiniai specialistai geba kurti efektyvesnius pastatus, tvaresnes atliekų tvarkymo sistemas, mažesnės emisijos transporto infrastruktūrą. Visa tai formuoja naują inžinerinių profesijų sampratą – specialistai dirba ne tik su fiziniais objektais, bet ir su dideliais duomenų srautais bei skaitmeniniais sprendimais“, – pasakoja dekanas.
 
Poreikis tik augs

Pasak D. Čygo, studijų kryptys, kurias siūlo VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas, ugdo specialistus vienoms pažangiausių profesijų, kurių kvalifikuotų specialistų poreikis ateityje tik augs:

„Lietuvoje ir Europoje vykdomi žaliojo kurso įsipareigojimai, infrastruktūros plėtros bei  modernizavimo projektai ir technologinė pažanga sudaro palankias sąlygas tiek jauniems, tiek patyrusiems inžinieriams“.

Jis apžvelgia, kad energetikos inžinieriai taps pagrindiniais žemiausios emisijos pastatų, šildymo sistemų transformavimo bei energijos gamybos ir vartojimo skaitmenizavimo kūrėjais. Aplinkosaugos srityje laukia dar didesnis paklausos šuolis – vis daugiau organizacijų ieško specialistų, kurie gebėtų integruoti tvarumo principus į kasdienius įmonės veiklos procesus. Kelių inžinerijoje dėl susisiekimo infrastruktūros plėtros reikės specialistų, gebančių užtikrinti saugų, patogų ir greitą keleivių bei krovinių pervežimą ir diegti intelektines transporto sistemas. Taip pat bus paklausūs inžinieriai, išmanantys BIM, skaitmeninius dvynius, transporto srautų analizę ir prognozavimą, infrastruktūros tvarumo vertinimą. Geodezijos ir geoinformatikos srityje vis daugiau projektų reikalauja tikslių erdvinių duomenų, 3D miestų modelių, LIDAR technologijų, GIS analizės ir žemėlapių integracijos į skaitmeninius infrastruktūros valdymo įrankius. Tam reikia aukštosios geodezijos, kartografijos, topografijos, žemės valdymo, astronomijos žinių.

„Visos šios kryptys yra strategiškai svarbios ir perspektyvios. Tai reiškia, kad Aplinkos inžinerijos fakulteto absolventams netruks karjeros galimybių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje“, – mano pašnekovas.
 
Ruošia karjerai

Dekanas pasakoja, kad studijos VILNIUS TECH universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete  išsiskiria tuo, jog studentai mokosi ne tik teorinių žinių, bet ir nuo pat pradžių įgyja darbo patirties bei yra praktiškai paruošiami būsimai karjerai.

„Mūsų studijų stiprybė – praktika ir tarpdiscipliniškumas. Fakultete veikia modernios laboratorijos, studentus ugdantys dėstytojai – aktyvūs savo sričių praktikai. Glaudžiai bendradarbiaujame su verslu: mūsų partneriai priima studentus praktikai, siūlo stipendijas, finansuoja projektus ir dar studijų metu kviečia dirbti“, – vardija D. Čygas.

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas šiuo metu siūlo rinkos poreikiams pritaikytas 5 bakalauro ir 6 magistro studijų programas.

Būsimiems studentams siūloma didelę perspektyvą turinčių bakalauro studijų krypčių įvairovė. Tvarumo technologijų studijas kviečiami rinktis tie, kas domisi  žiedine ekonomika, tvariomis aplinkos technologijomis, darniu miestų ir verslo valdymu. Aplinkos technologijų programa orientuota į vandentvarką, oro kokybę, taršos prevenciją, atliekų tvarkymą ir klimato kaitos švelninimo sprendimus. Pastatų energetikos sistemų inžinerijos programa ruošia specialistus, kurie kuria energetiškai efektyvias pastatų šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir energijos tiekimo sistemas, integruodami ir atsinaujinančią energetiką. Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija – studijos apie šiuolaikinių kelių, gatvių, tiltų, geležinkelių ir miestų infrastruktūros projektavimą, statybą bei priežiūrą, taikant BIM ir kitus skaitmeninius įrankius. Geodezijos ir geoinformatikos studijas baigę absolventai gebės atlikti tikslius geodezinius ir kadastrinius matavimus, kurs skaitmeninius žemėlapius, dirbs su GIS bei erdviniais duomenimis. Visų šių sričių žinias galima gilinti magistrantūros studijų metu.

Anot D. Čygo, platų studijų programų spektrą universitetas siūlo atsižvelgdamas į rinkos poreikius.

„Analizuojame darbdavių lūkesčius, profesinių asociacijų rekomendacijas, sektorių pokyčius. Taip užtikriname, kad studentas galėtų pasirinkti konkrečią jam artimiausią kryptį, o baigęs studijas būtų reikalingas darbo rinkoje. Aplinkos inžinerijos fakultetas yra vieta, kur jaunas žmogus gali pradėti kurti tvarią ateitį – ir savo, ir visos visuomenės“, – akcentuoja jis.
 
„Mūsų studijų stiprybė – praktika ir tarpdiscipliniškumas“, – akcentuoja VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau