„Puikioji klaida“: 29-asis projekto „A Pokalbiai“ ciklas kviečia į penkis išskirtinius pokalbius

Spalio 27, 2022

Architektūros fondo projektas „A Pokalbiai“ kviečia į po savaitės prasidėsiantį 29-ąjį pokalbių ciklą, kuriame lauks penki susitikimai su išskirtiniais pašnekovais sieksiančiais atsakyti kas yra puikioji klaida.
Lapkričio 3 d. startuosiantis ir penkis ketvirtadienius iš eilės Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiantis pokalbių ciklas, lydimas oksimorono „Puikioji klaida“, kvies susimąstyti, kodėl net ir architektūriniuose procesuose yra svarbu išmokti klysti bei atskleis, jog klaida, žvelgiant iš laiko perspektyvos, gali tapti ir didžiąja sėkme.
„Visiems yra įprasta siekti tobulumo, kitaip tariant nuolat norima išvengti klaidų, o suklydus siekiama nutylėti. Architektūrinėje praktikoje klaida gali būti itin skausminga, todėl architektui kaip specialistui klysti negalima. Tačiau ar baimė klysti ir garsiai kalbėti apie nesėkmes nesuvaržo architektų kūrybinės laisvės? Galbūt klaida visgi gali lydėti ir sėkmingo rezultato link?“, – klausia ciklo kuratorės Aistė Gaidilionytė, Eglė Gečaitė, Eglė Kliučinskaitė, Oksana Liukovič ir Vita Soltonaitė-Puslienė.
Šiuos bei kitus klausimus sieks atsakyti penki išskirtiniai savo sričių profesionalai – architektas Andriaus Ropolas, architektūros istorikas ir kritikas Hans Ibelings, menotyrininkė Virginija Januškevičiūtė, architektas David Basulto ir klinikinis psichologas Vitalijus Gafurovas. Kiekviena paskaita žada išplėsti klaidos suvokimo ribas ir atsakyti kas yra puikioji klaida.
2022 m. lapkričio 3 d. 19:00 val. pokalbis prasidės architekto Andriaus Ropolo paskaita „Improvizuok. Prisitaikyk. Įveik.”
Projektavimo, statybininkų ar tiesiog banali aplinkybių nulemta klaida reiškia problemas ir nuo pirminės idėjos tolstantį rezultatą. Negebėjimas pilnai įgyvendinti savo vizijos yra architekto kaip kūrėjo nesėkmė. Tačiau nenuspėjami pokyčiai ir klaidos gali būti matomi kaip natūralus aplinkos siekis projektą įkonteksinti, o kontekstualus projektas tampa architekto sėkme. Kada klaida tampa sėkme, o kada klaida lieka klaida? Ar klaikūs projektai Kinijoje yra klaida? Ar žalia architektūra yra sėkmė? Paskaitoje, per asmeninę patirtį ir kitų architektų pavyzdžius, bus kalbama apie architektūros klaidas ir nesėkmes, kurios virsta naujais (gerais ar blogais) atradimais.
„Improvizuok. Prisitaikyk. Įveik.” (angl. „Improvise. Adapt. Overcome.“) – Clint Eastwood frazė filme „Heartbreak Ridge“
2022 m. lapkričio 10 d. 19:00 val pokalbis prasidės architektūros istoriko ir kritiko Hans Ibelings paskaita „Šiuolaikinė architektūra, planetos šiltėjimas, ekologinio nuosmukio tendencijos”
Šiuolaikinė architektūra yra neatsiejama nuo industrinės revoliucijos. Pramoniniu būdu pagamintos medžiagos, kaip kad geležis, plienas, gelžbetonis, stiklas, asbestas, o dar vėliau – plastikas, paskatino architektūros modernėjimą.
Industrinė revoliucija taip pat paskatino klimato atšilimą, nulėmė didelio masto išteklių eikvojimą ir sąlygojo precedento neturintį ekologinį nuosmukį. Tai palietė ne tik Europą, bet ir daugelį pasaulio vietų, kurios buvo kolonizuotos Europos valstybių. Ši paskaita yra „siūlomos knygos juodraštis“ – tai aliuzija į režisierių Ray ir Charles Eames pavadinimą, kurį jie davė pirmajam „Powers of Ten“ filmo variantui. Šis juodraštis tyrinėja architektūros, aplinkos ir klimato sąsajas nuo 1800 m.
2022 m. lapkričio 17 d. 19:00 val. pokalbis prasidės menotyrininkės Virginijos Januškevičiūtės paskaita „Architektūra Valdo Ozarinsko žvilgsniu”
2018 m. Šiuolaikinio meno centras organizavo retrospektyvinę ilgus metus čia dirbusio architekto bei menininko Valdo Ozarinsko (1961–2014) parodą, kurios svarbiausiaja tema tapo klausimas – ar Ozarinskas išties buvo architektas be architektūros? Praeito amžiaus pabaigoje griausmingai ir atkakliai griovęs savo ryšius su tuometine Lietuvos architektūros nomenklatūra, Ozarinskas tapo aktyviu besikuriančios tarpdisciplinio meno scenos dalyviu ir stipriai diktavo tai, kaip ilgą laiką Lietuvoje matėme šiuolaikinį meną. Galiausiai, tiesa, ir meno pasaulis jam pasirodė besąs nepakankamai – o gal per daug? – utopiškas, ir įspūdingais poetinias gestais nuo jo atsiskyręs Ozarinskas toliau atkakliai skriejo atskira savo orbita. Ši paskaita – tai bandymas rekonstruoti kūrybinę jo trajektoriją, apimančią pastatų, interjero ir baldų projektus, parodų ekspozicijas, meno akcijas, instaliacijas, konceptualias mados kolekcijas bei pažymėtą radikaliais estiniais gestais ir, dažnai, pasipriešinimo retorika. Už griežtos, keistos, genialumu ir unikaliu humoru stebinančios estetikos bei šilto ir iškalbingo, bet viešumos nemėgstančio kūrėjo atminimo randame architektą, kuriam be galo rūpėjo architektūra ir su kuria jis išties niekuomet nebuvo pasiruošęs atsisveikinti.
2022 m. lapkričio 24 d. 19:00 val. pokalbis prasidės architekto, „ArchDaily“ portalo įkūrėjo David Basulto paskaita „Mastelį keičianti architektūra”
Vykstant miestų eros įkarščiui, urbanistinės aplinkos klausimas tampa visuotiniu rūpesčiu, o architektūra – kaip niekad reikalinga. Šis procesas paskatino architektūrą tapti atviresne ir labiau įtraukiančia. Įsitikinome, jog architektūra skirta ne tik architektams, o kartu matėme, kaip šios profesijos ribos plečiasi ir darosi pralaidesnės. Kodėl architektūra būtinai turi būti tolima, neaiški, nenuspėjama? Kaip ir daugelyje industrijų, skaitmenizacija supaprastino procesą, sumažino kainas ir įgalino vartotojus. Tai nutiko ir mūsų sektoriuje, kuriame įsitvirtinę ir sparčiai augantys profesionalūs vartotojai bendrauja su architektūra ir architektais naujais ir sąmoningais būdais.
2022 m. gruodžio 1 d. 19:00 val. pokalbis prasidės klinikinio psichologo Vitalijaus Gafurovo paskaita „Kaip bijoti klysti?”
Kaip baimė klysti daro įtaką žmogaus gyvenimui? Kuo klaidos baimė žmogui gali būti žalinga, o kuo gali pasitarnauti? Ar bijoti klysti yra jausmas, kurį visada reikia įveikinėti? Šiuos ir kitus klausimus apie klaidas Vitalijus aptars iš praktikuojančio psichologo perspektyvos.
Pokalbiai vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalba. Renginiai nemokami. Daugiau informacijos rasite adresu www.apokalbiai.lt.
Pokalbių ciklo organizatorius – Architektūros fondas, organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Ciklo partneris – Nacionalinė dailės galerija.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kodėl technologijos tampa vis išmanesnės, bet ne visada žmogiškesnės?
Kodėl technologijos tampa vis išmanesnės, bet ne visada žmogiškesnės?
Dirbtinis intelektas jau šiandien gali rašyti tekstus, kurti vaizdus, analizuoti informaciją ir net priimti sprendimus už žmogų. Išmanieji įrenginiai stebi mūsų įpročius, o socialinių tinklų algoritmai neretai geriau nei mes patys numano, kokį turinį norėsime pamatyti. Tačiau ar technologijoms tampant vis pažangesnėms iš tiesų gerėja ir mūsų gyvenimo kokybė? O gal kartu su patogumu pamažu prarandame dalį savarankiškumo? Lapkričio 12-ąją, minint Pasaulinę naudojamumo dieną (World Usability Day), kurios šių metų tema – etiškas dirbtinis intelektas ir tvari ateitis, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, menininkas ir tyrėjas Vygandas Šimbelis kviečia permąstyti mūsų santykį su technologijomis. Pasak jo, didžiausias iššūkis šiandien – ne sukurti dar išmanesnę sistemą, o užtikrinti, kad technologinė pažanga tarnautų žmogui, stiprintų jo gebėjimus ir neatimtų galimybės savarankiškai spręsti. Išmanesnės technologijos nebūtinai reiškia geresnį gyvenimą Kasdien susiduriame su vis daugiau technologijų, žadančių palengvinti mūsų gyvenimą. Dirbtinio intelekto asistentai atsako į klausimus, programėlės padeda planuoti dienotvarkę, o išmanieji įrenginiai automatizuoja net paprasčiausius buities darbus. Tačiau, V. Šimbelio teigimu, technologinis efektyvumas savaime dar nereiškia, kad naujovė yra naudinga žmogui. „Technologijų išmanumas ir jų žmogiškumas iš esmės nėra tapatūs dalykai. Technologinė pažanga, greitis ir efektyvumas savaime nereiškia gilesnio žmogaus, jo poreikių, patirčių ir gyvenimo konteksto supratimo“, – teigia dėstytojas. V. Šimbelio mokslinių tyrimų kryptis – technologijų humanizavimas (ang. humanizing technology). Jo esmė – ieškoti būdų, kaip technologijos galėtų ne tik optimizuoti procesus, bet ir prasmingai papildyti žmogaus patirtį. Pasak tyrėjo, technologijų humanizavimas nereiškia, kad mašinos turėtų tapti panašesnės į žmones. Kur kas svarbiau, kad jų kūrimo procese žmogaus poreikiai, autonomija, kūrybiškumas ir socialinis kontekstas išliktų svarbiausi. „Šiandien dažnai kalbame apie tai, ką dirbtinis intelektas gali padaryti už žmogų, tačiau nepakankamai klausiame, ką turėtume palikti pačiam žmogui. Šis klausimas tampa ypač aktualus technologijoms vis dažniau perimant užduotis, kurios anksčiau reikalavo žmogaus žinių, kūrybiškumo ir sprendimų priėmimo“, – pastebi jis. Dirbtinis intelektas – išlaisvina ar daro priklausomus? Dirbtinis intelektas gali sutaupyti laiko, padėti greičiau apdoroti informaciją ir suteikti galimybių, kurios dar prieš kelerius metus atrodė sunkiai įsivaizduojamos. Tačiau kartu kyla klausimas – ar automatizuodami vis daugiau kasdienių užduočių neprarandame ir gebėjimų, kuriuos anksčiau ugdėme patys? „Galimi abu scenarijai. Viskas priklauso nuo to, kokį vaidmenį technologijoms suteikiame. Svarbiausias klausimas – ar naudojame dirbtinį intelektą kaip įrankį, ar pradedame perduoti jam savo mąstymo ir sprendimų priėmimo funkcijas?“ – svarsto pašnekovas. Šią dilemą nesunku pastebėti švietimo ir kūrybos srityse. Pavyzdžiui, studentui dirbtinis intelektas gali tapti puikiu pagalbininku aiškinantis sudėtingą temą, tačiau jeigu jis tik priima sugeneruotą atsakymą, nebesigilindamas į turinį ir neformuodamas savo nuomonės, technologija ima pakeisti patį mokymosi procesą. Panaši situacija susiklosto ir kūryboje. Dirbtinis intelektas gali pasiūlyti netikėtų idėjų, padėti eksperimentuoti su skirtingomis išraiškos formomis ir tapti savotišku kūrybiniu partneriu. Vis dėlto pernelyg pasikliaujant algoritmų pasiūlymais kyla pavojus prarasti originalumą. Anot V. Šimbelio jeigu DI pasiūlymai tampa vieninteliu atskaitos tašku, rizikuojame standartizuoti savo vaizduotę, o kūrybos rezultatai gali tapti bendriniai. „Tikroji laisvė technologijų amžiuje nėra jų atsisakymas. Priešingai – tai gebėjimas sąmoningai pasirinkti, kada ir kaip jomis naudotis, suprasti jų veikimo principus bei išsaugoti teisę nesutikti su algoritmo pasiūlytu sprendimu“, – sako jis. Kai technologijos pradeda valdyti mūsų dėmesį Vienas ryškiausių pavyzdžių, kai technologinė pažanga nebūtinai sutampa su žmogaus gerove, yra socialiniai tinklai. Jų algoritmai geba analizuoti vartotojų elgesį, prognozuoti interesus ir pateikti individualiai pritaikytą turinį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patogu – matome daugiau to, kas mums patinka. Tačiau toks personalizavimas turi ir kitą pusę. „Socialinių tinklų algoritmai puikiai optimizuoja mūsų dėmesio išlaikymą, tačiau dėmesio išlaikymas nėra tas pats, kas žmogaus gerovė. Sistema gali būti patogi platformos verslo modeliui, bet nebūtinai naudinga jos naudotojui“, – atkreipia dėmesį V. Šimbelis. Pasak jo, kuo tiksliau algoritmai geba prognozuoti mūsų pomėgius, tuo didesnė rizika, kad skaitmeninėje erdvėje vis rečiau susidursime su kitokiomis nuomonėmis ar netikėtomis idėjomis. Problema neapsiriboja vien socialiniais tinklais. Nuolatiniai pranešimai, automatizuotos rekomendacijos ir personalizuotas turinys gali sukurti patogumo įspūdį, tačiau kartu silpninti gebėjimą susikaupti, kritiškai vertinti informaciją ir sąmoningai pasirinkti. Kitas pavyzdys – automatizuotos klientų aptarnavimo sistemos. Jos geba greitai atsakyti į standartinius klausimus, tačiau susidūrus su sudėtingesne situacija žmogui neretai tenka prisitaikyti prie iš anksto nustatytų sistemos taisyklių. „Vietoj to, kad technologija prisitaikytų prie žmogaus, žmogus turi išmokti kalbėti su technologija. Būtent čia išryškėja vienas svarbiausių klausimų, kurį turėtų kelti technologijų kūrėjai: ar naujas sprendimas iš tiesų palengvina žmogaus gyvenimą, ar tik verčia jį prisitaikyti prie vis sudėtingesnių sistemų?“, – pastebi tyrėjas. Išmanieji namai: daugiau patogumo ar daugiau stebėsenos? Technologijos vis dažniau persikelia ir į privačiausias mūsų gyvenimo erdves. Išmanieji šaldytuvai, skalbimo mašinos, robotai dulkių siurbliai bei namų automatizavimo sistemos žada taupyti laiką ir sumažinti kasdienius rūpesčius. Tačiau mainais už patogumą neretai atiduodame kur kas daugiau, nei įsivaizduojame – informaciją apie savo gyvenimą. Pasak V. Šimbelio, tokie įrenginiai gali rinkti duomenis apie mūsų įpročius, vartojimą ir kasdienę veiklą. Nors ši informacija naudojama sistemų veikimui optimizuoti, kartu kyla klausimų dėl privatumo ir žmogaus kontrolės. „Ar iš tiesų tampame laisvesni, kai kiekvienas mūsų kasdienybės veiksmas gali būti fiksuojamas, analizuojamas ir naudojamas sistemų veikimui optimizuoti?“, – klausia tyrėjas. Anot jo, technologijos, sukurtos taupyti mūsų laiką, gali paversti net privačiausią gyvenimo erdvę duomenų rinkimo aplinka. Todėl kiekvienam vartotojui svarbu suprasti, kokią informaciją apie save jis perduoda technologinėms sistemoms, kaip ji naudojama ir kokią kontrolę išsaugo. „Ši problema atskleidžia ir platesnį šiuolaikinių technologijų paradoksą – kuo daugiau galimybių įgyjame matuoti, analizuoti ir prognozuoti žmogaus elgesį, tuo dažniau rizikuojame pamiršti tai, ko neįmanoma išreikšti skaičiais.“ Ar žmogaus gyvenimą galima paversti skaičiais? Duomenų ekonomika, algoritminė stebėsena ir žmogaus gyvenimo pavertimas informacija – temos, kurias V. Šimbelis nagrinėja ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir savo meninėje praktikoje. Vienas iš tokių projektų – „Total Today“ („Totali šiandiena“), kuriame menininkas tyrinėja, kaip sudėtingos socialinės ir politinės realybės gali būti redukuojamos į skaičius. Projekte kasdien fiksuojamas Rusijos karo prieš Ukrainą aukų skaičius, kuris paverčiamas fiziniu meno kūriniu. Tačiau už statistinių duomenų slypi gerokai daugiau nei skaitinė išraiška – konkretūs žmonės, jų istorijos ir prarasti gyvenimai. „Duomenys leidžia analizuoti ir suprasti pasaulį, tačiau jie niekada negali visiškai atspindėti žmogaus patirties. Šiuo kūriniu keliu klausimą, ką prarandame, kai žmogaus gyvenimą, emocijas ar sudėtingas visuomenės problemas bandome sutalpinti į skaičius ir statistines kategorijas. Toks požiūris aktualus ir kalbant apie dirbtinį intelektą. Algoritmai gali analizuoti milžiniškus informacijos kiekius, atpažinti dėsningumus ir prognozuoti elgesį, tačiau tai dar nereiškia, kad jie geba suprasti visą žmogaus patirties sudėtingumą. Juk ne viskas, kas svarbu žmogui, gali būti išreikšta skaičiais“, – primena menininkas. Kodėl kuriant ateities technologijas reikalingi menininkai? Įprastai technologijų kūrimą siejame su programuotojais, inžinieriais ir duomenų mokslininkais. Vis dėlto, V. Šimbelio įsitikinimu, siekiant sukurti iš tiesų žmogui naudingas technologijas, ne mažiau svarbus menininkų, dizainerių ir socialinių mokslų atstovų indėlis. Technologijų specialistai dažniausiai ieško būdų, kaip sistemas padaryti greitesnes, efektyvesnes ir patogesnes. Tuo metu menininkai gali kelti kitokius klausimus: kokias vertybes technologijos įtvirtina, kokias galios struktūras formuoja, ką palieka už savo veikimo ribų ir kaip keičia mūsų supratimą apie žmogų? „Mano požiūriu, menas nėra technologijų iliustracija ar jų galimybių demonstracija, bet savarankiška kritinio tyrimo ir eksperimentavimo forma. Jungiant technologijas, meną ir skirtingas medijas galima ne tik atskleisti esamų sistemų prieštaravimus, bet ir eksperimentuoti su alternatyviomis patirtimis, permąstyti nusistovėjusias normas bei įsivaizduoti dar neegzistuojančias realybes“, – teigia VILNIUS TECH dėstytojas. Ne mažiau svarbus ir dizaino vaidmuo. Pasak tyrėjo, geras skaitmeninis dizainas nėra vien patraukli programėlės išvaizda ar patogus mygtukų išdėstymas. Jis turi apimti technologijų prieinamumą, skaidrumą, privatumą, skirtingus žmonių poreikius ir ilgalaikes jų naudojimo pasekmes. Todėl ateities technologijų kūrimas turėtų tapti tarpdisciplininiu procesu, kuriame inžineriniai sprendimai derinami su kūrybiniu mąstymu, etika ir socialine atsakomybe. Svarbiausias klausimas – ne ką technologijos gali, o ką jos keičia Nors dirbtinio intelekto galimybės nuolat plečiasi, V. Šimbelis įsitikinęs, kad vien technologinio progreso nepakanka. Svarbu ne tik tai, ką gebame sukurti, bet ir kokią įtaką mūsų sprendimai turės žmogui bei visuomenei. „Technologijų etika negali būti išspręsta vien inžineriniais sprendimais – ji reikalauja kritiškai permąstyti mūsų vertybes, atsakomybę ir santykį su ateitimi. Užuot nuolat klausę, ar galime sukurti dar pažangesnį algoritmą, turėtume dažniau susimąstyti, ar tokia technologija iš tiesų reikalinga, kam ji naudinga ir kokias pasekmes gali sukelti“, – atkreipia dėmesį pašnekovas. Galiausiai tikroji technologijų pažanga turėtų būti vertinama ne vien pagal jų greitį, tikslumą ar gebėjimą automatizuoti procesus. Ne mažiau svarbu, ar jos suteikia žmogui daugiau galimybių, padeda išsaugoti savarankiškumą, skatina kūrybiškumą ir leidžia sąmoningai priimti sprendimus. „Svarbiausias klausimas nėra, kiek išmanesnį dirbtinį intelektą galime sukurti, bet kokią visuomenę ir kokį žmogaus santykį su technologijomis ši pažanga formuoja“, – apibendrina VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas Vygandas Šimbelis. Straipsnį parengė VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto komunikacijos prodekanė Gabija Velykytė. 
Plačiau
Trys „Europos horizonto“ informacinės dienos: aktualiausių 2027 m. kvietimų pristatymas
Trys „Europos horizonto“ informacinės dienos: aktualiausių 2027 m. kvietimų pristatymas
2026 m. lapkričio 23–25 d. kviečiame dalyvauti programos „Europos horizontas“ informacinėse dienose, skirtose 2027 m. finansavimo galimybėms pristatyti. Renginių metu Lietuvos nacionalinių kontaktinių atstovų komanda pristatys 2027 m. numatomus kvietimus teikti paraiškas, svarbiausias dalyvavimo sąlygas ir finansavimo galimybes, o „Lino biuro“ atstovai pasidalys su pristatomomis teminėmis sritimis susijusiomis aktualijomis. Dalyviai taip pat turės galimybę užduoti rūpimus klausimus ir gauti atsakymus. Lapkričio 23-iąją daugiausia dėmesio bus skiriama sveikatos inovacijoms, klimato kaitos valdymui, atsparumui ir energetikos bei miestų sprendimams. Bus aptariamos naujos ligų gydymo terapijos, individualizuotas vėžio gydymas, dirbtinio intelekto taikymas sveikatos srityje, klimato rizikų valdymas, pažangios baterijų technologijos ir tvarus judumas. Lapkričio 24 d. dalyviai galės susipažinti su 2027 m. Marie Skłodowska-Curie veiksmų (MSCA) ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) kvietimais, nacionaline parama pareiškėjams. Taip pat bus pristatomos dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo finansavimo galimybės bei Europos visuomenės atsparumo, demokratijos ir saugumo stiprinimo temos. Lapkričio 25-ąją bus nagrinėjama žiedinė ekonomika pramonėje – nuo naujų medžiagų kūrimo iki pažangių perdirbimo technologijų ir pramoninių biotechnologijų. Diena baigsis Europos inovacijų finansavimo galimybių pristatymu, apžvelgiant Europos inovacijų tarybos (EIC) programas, Europos inovacijų ekosistemą ir Europos inovacijų ir technologijų institutą (EIT). Kodėl verta dalyvauti? Informacinės dienos – galimybė susipažinti su būsimais finansavimo kvietimais, įvertinti savo idėjų potencialą ir pradėti ruoštis paraiškų teikimui bei tarptautinių partnerių paieškai. Renginių metu dalyviai: susipažins su 2027 m. finansavimo galimybėmis ir teminėmis prioritetinėmis kryptimis; sužinos apie dalyvavimo sąlygas ir finansavimo programas; galės įvertinti savo mokslinių tyrimų, inovacijų ar verslo idėjų atitiktį kvietimams; sužinos su pristatomomis teminėmis sritimis susijusias aktualijas; turės galimybę užduoti klausimų. Renginiai skirti mokslo ir studijų institucijų bendruomenei, verslo atstovams, startuoliams, inovatoriams, viešojo sektoriaus institucijoms, asociacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei visiems, besidomintiems Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu. Renginių datos: 2026 m. lapkričio 23–25 d. Formatas:  tik nuotolinis. Organizatorius: programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių atstovų komanda. Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje. Svarbu: išankstinė registracija nereikalinga. Visi renginiai vyks per „MS Teams“, todėl kviečiame prisijungti naudojantis šia transliacijos nuoroda.
Plačiau