Laikinai sustabdžius visus renginius pasikeitė ne tik atlikėjų ir renginių organizatorių, bet ir renginius aptarnaujančių įmonių darbas. Kaip joms pavyksta prisitaikyti prie karantino sąlygų? Ką veikia specialistai? Kaip jie išlieka svarbūs rinkai? Klausimai aktualūs ne tik renginių organizatoriams, bet ir šią specialybę besirenkančiam jaunimui, savo karjerą projektuojančiam renginių inžinerijos srityje.
Persiorientavimas – būdas veiklai nesustoti
UAB „Scenos techninis servisas“ (STS) pramogų versle veikia jau per 30 metų. Pradėjusi renginių aptarnavimo veiklą dar tik dygstant pirmiesiems Sąjūdžio daigams, „Roko Maršui“ keliaujant per Lietuvą, šiuo metu įmonė vysto tris pagrindines veiklos kryptis, tokias kaip techninis renginių aptarnavimas, integraciniai projektai ir prekyba scenos įrangos produkcija.
„Taip atsitiko, kad dėl pandemijos vienas iš mūsų užsiėmimų pateko į apribotų veiklų sąrašus – bet kokie vieši renginiai laikinai sustabdyti, tad net 18 pilnu etatu dirbančių mūsų profesionalų liko be įprastinės kasdienės veiklos. Nusprendėme iš esmės susitelkti į vidinius resursus, tad dalį renginių aptarnavime dirbančių profesionalų perkėlėme prie integracinių projektų veiklos, kuriai reikalingos tokios pačios žinios ir įgūdžiai“, – pasakoja UAB „Scenos techninis servisas“ vadovas Laurynas Paškevičius.
Anot jo, įmonė išnaudoja šį laikotarpį atlikti tiems darbams, kuriems anksčiau neatsirasdavo laiko. „Projektavimo darbai visuomet imlūs laikui, tad dabar puikus metas padaryti tai, ko nespėjome, ar pradėti naujus projektus. Tai taip pat puikus laikas patobulinti verslo modelį. Prisitaikėme prie esamos situacijos labai greitai, o tai parodo mūsų komandos stiprybę ir gebėjimą prireikus sparčiai persiorientuoti“, – džiaugiasi STS vadovas.
Bendradarbiavimas tarp VGTU ir STS – trūkstamų specialistų rengimas
Renginių inžinerijos studijų programos poreikis iškilo vykstant diskusijai tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto (VGTU KIF) ir STS atstovų. Naujausia technika reikalauja daugiau žinių ir mokslinio požiūrio nei anksčiau renginiuose paplitusios technologijos. Reikiamos žinios – universitetinio lygio.
STS vadovas atskleidžia, kad seniai jaučia poreikį kelti industrijoje dirbančio personalo kvalifikaciją, todėl jau daugiau kaip 20 metų savarankiškai rengia mokymus kultūros sektoriaus techniniam personalui, inicijavo šios srities įmonių asociacijos steigimą, o prieš šešerius metus pradėjo bendradarbiavimą su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu – tada buvo parengta Renginių inžinerijos studijų programa.
„Naujausios technologijų raidos tendencijos iš renginių inžinieriaus reikalauja ne vien mokėjimo pasirinkti, sujungti ir valdyti techniką pagal gamintojų rekomendacijas. Šiandien renginių inžinieriui reikia gebėti kurti vientisą sistemą, užtikrinti duomenų perdavimą, rengti technikos funkcionavimo programą renginiui“, – teigia VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto siūlomos Renginių inžinerijos studijų programos vadovė dr. Viktorija Žilinskaitė-Vytė. „Renginiuose ir jų erdvėse atsiranda naujos tendencijos, kurių valdymui reikalingos universitetinės žinios.“
Bendradarbiavimas su verslu – itin aktualus studijų kokybės užtikrinimui. Programos verslo partneriai yra susibūrę į reguliariai kokybę stebinčią ir tobulinančią Globėjų tarybą. „Globėjų tarybos nariai – aktyviai prisideda prie rinkos poreikių analizės, jų įvardijimo ir diegimo studijų. Globėjų tarybos sąveika su programą koordinuojančiais dėstytojais suformuoja bendrą ekosistemą, kurioje verslas programą mato kaip savo veiklą“, – pastebi V. Žilinskaitė-Vytė.
„Prisijungęs prie darbo grupės, iš karto supratau, kad čia galime itin tikslingai prisidėti prie būsimų specialistų rengimo ir perteikti mūsų sektoriui reikalingas specifines žinias. Programa kiekvienais metais keičiasi, atsinaujina, kasmet turėjome vis naujų dėstytojų, darbo priemonių ir jau pernai išleidome pirmus šios bakalauro programos absolventus būdami užtikrinti pačia programa, jos sudėtimi ir kokybe. Norime ir toliau padėti parengti specialistus, kurie, pabaigę studijas, galėtų greičiau integruotis į darbo rinką ir gebėtų atnešti naują požiūrį į technologijų panaudojimą“, – sako „Scenos techninis servisas“ vadovas L. Paškevičius.
Renginių inžinerijos studijos – išskirtinės pasaulio universitetų kontekste
2015 metais pradėta vykdyti Renginių inžinerijos studijų programa yra išskirtinė – vos keli universitetai Europoje turi panašaus profilio studijų programas. „Mes, kalbėdami su universitetais partneriais Vokietijoje, Austrijoje, matome, kad Europos kontekste buvome ir esame prie tų universitetų, kurie pirmieji pradėjo įgyvendinti tokio profilio studijų programą. Ir čia yra išskirtinis mūsų socialinių partnerių ir STS vaidmuo, vertingai prisidedantis prie studijų įgyvendinimo kokybės“, – sako programos vadovė V. Žilinskaitė-Vytė.
Renginių inžinerijos studijų programos unikalumas yra vertinamas tarptautinių partnerių. „Susitikimuose neretai išgirstame, kad universitetinės studijos šioje srityje padeda atkreipti mokslinių tyrimų dėmesį į iki tol mokslo tinkamai neįvertintą sritį. Renginių inžinerija – tarpdisciplininė, naujausias tendencijas atitinkanti mokslo sritis, reikalaujanti inžinerinių, informacinių technologijų ir meninių gebėjimų, dėl to ją įgyvendinti ryžtasi tik universitetai, galintys užtikrinti darnią šių aspektų integraciją“, – pastebi V. Žilinskaitė-Vytė.
Projektavimas – esminė renginių inžinerijos specialybės ašis
L. Paškevičių stebina tai, kad rinkoje yra dar daug įmonių, kurios dirba be technologinių brėžinių: „Nepriklausomai nuo to, ar statoma scena, ar užsakomas renginio įgarsinimas, apšvietimas, ar įrenginėjamas objektas, projektavimas ir planavimas iš anksto yra svarbiausia mūsų darbo dalis. Scena yra kaip namas – pastatyti ją be brėžinio yra sudėtinga. Darome brėžinius kiekvienam scenos pastatymui, net ir pačiam mažiausiam. Tai mūsų išskirtinumas.“
Konstrukcijų nuomai brėžinių parengimas suteikia pačią svarbiausią informaciją – kokia bus pozicija erdvėje, gabaritai, kokių reikės detalių, koks bus pakrovimo į krovininį transportą tūris, kokie bus apkrovų paskaičiavimui reikalingi duomenys. Gaunamą vizualinę medžiagą galima parodyti ir klientui – kai matomas galutinio rezultato vaizdas realioje erdvėje, jam yra kur kas lengviau priimti sprendimą.
Anot L. Paškevičiaus, brėžiniai padeda lengviau persiorientuoti, jei paskutinę minutę atsiranda pakeitimų. Kuo detalesnis planavimas ir brėžiniai, tuo mažiau netikėtumų objekte, tiksliau ir greičiau vyksta darbai. „Renovuojame daug kultūros centrų, koncertinių salių, teatrų, o tokie pastatai pasižymi savita specifika – jie dažnai neturi brėžinių arba šie yra netikslūs, nesuskaitmeninti. Tai papildomi iššūkiai, kuriuos reikia įveikti, bet net jei objektas ir neturi jokių brėžinių, prieš pereidami į technologijų projektavimą mes patys juos pasidarome – viską išmatuojame ir sukuriame brėžinį iki mums reikiamo tikslumo“, – aiškina L. Paškevičius. „Projektavimas yra renginių inžinerijos pagrindinė ašis. Objektuose dirbantis aptarnaujantis personalas turi mokėti juos rengti, suprasti, naudotis įranga, žinoti, kodėl, kur ir kaip ji išdėstyta. Tokie specialistai jau dabar reikalingi ir ateityje jų reikės vis daugiau.“
Įsidarbinimas – pagal specialybę
VGTU KIF atstovė V. Žilinskaitė-Vytė pasakoja, kad dar studijų metu nemaža dalis studentų jau pradeda dirbti pagal specialybę. Labiau besidomintys techniniais aspektais dažniausiai įsitvirtina scenos aptarnavimo technikos kompanijose, labiau mėgstantys meninę pusę tiek apšvietimo, tiek ir įgarsinimo srityse – dažniau renkasi laisvai samdomo šviesų ar garso dizainerio kelią, dalis studentų ir absolventų dirba apšvietimo ar akustikos projektavimo įmonėse.
„Bendraudami su savo karjerą planuojančiu jaunimu ir jų tėveliais, susiduriame su klausimu, ar renginių inžinierius turi vienintelį pasirinkimą – dirbti tada, kai kiti ilsisi? Ar renginių inžinierius gali turėti asmeninį gyvenimą? Sritis leidžia pasirinkti įvairų gyvenimo būdą: mėgstantys renginius, gali rinktis darbą su gyvai vykstančiais renginiais ar teatro spektakliais, tačiau norintieji gali atrasti būdus suderinti savo ir šeimos narių laisvalaikį – integracinių projektų inžinieriai dažniausiai dirba tuo pat metu, kaip ir visuomenės dauguma“, – pastebi V. Žilinskaitė-Vytė.
Galerija
