Šiemet Saulėtekyje planuojamas nutiesti naujas, beveik kilometro ilgio dviračių takas. Taip pat planuojama įgyvendinti ir daugiau priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti darnų judumą studentų miestelyje ir jo apylinkėse. Apie darnų mobilumą ir susisiekimo iššūkius diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinė bendruomenė ir Vilniaus miesto atstovai.
Darnaus judumo strategijoje – dėmesys triukšmo mažinimui
Kaip tikina diskusijoje dalyvavęs VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, Vilniui, kaip vienai žaliausių Europos Sąjungos sostinių, reikalingas darnaus judumo planas.
„Saulėtekis yra unikali Vilniaus vieta, tiek savo aplinka, tiek ir šioje aplinkoje gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis. Čia kuriama sostinės susisiekimo ateitis, čia bus įgyvendinami ir darnaus judumo plano sprendimai“, – teigia prof. dr. A. Daniūnas.
„Saulėtekis yra unikali Vilniaus vieta, tiek savo aplinka, tiek ir šioje aplinkoje gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis. Čia kuriama sostinės susisiekimo ateitis, čia bus įgyvendinami ir darnaus judumo plano sprendimai“, – teigia prof. dr. A. Daniūnas.
Turimais duomenimis, vienas šeštadalis Vilniaus miesto gyventojų gyvena padidinto triukšmo zonoje. Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu Vilniaus aglomeracijoje įvardijamas transportas, kuris sudaro 93 proc. visų triukšmo šaltinių. Tuo tarpu, oro transporto keliamas triukšmas, skaičiuojama, sudaro vos 4,8 proc., o geležinkelių – 1,4 proc. viso miesto triukšmo lygio.
„Matavimai rodo, kad triukšmas su kasmet augančiu automobilizacijos lygiu tampa vis aktualesniu klausimu, kuriam reikalingas ilgalaikis sprendimas. Kelionei mieste kol kas tebesirenkame nuosavą automobilį, tačiau didėjantį transporto srautą lydi ir to pasekmės: padidėjusios triukšmo normos, oro tarša, sveikatos sutrikimai, avaringumas, mažėjantis eismo dalyvių saugumas. Tai yra svarbūs miestui iššūkiai, kuriuos turės išspręsti ir rasti balansą didelėje Vilniaus susisiekimo sistemoje darnaus judumo planas, be abejonės, prioritetą teikiant alternatyvioms transporto priemonėms. Tačiau svarbu jau šiandien apie tai kalbėti. Ir kalbėti su dėstytojais ir jų studentais, būsimais plano įgyvendinimo specialistais“, – teigia Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.
Anot darnaus judumo plano koordinatorės dr. Kristinos Gaučės, šio strateginio dokumento tikslas – keisti gyventojų elgseną, skatinant juos keliauti ne automobiliais, o sudarant tinkamas sąlygas kitų rūšių kelionėms, jas paverčiant maloniais potyriais.
„Šis dokumentas nurodys, kaip efektyviai sureguliuoti ne tik automobilių, viešojo transporto bei dviratininkų ir pėsčiųjų sklandų eismą, bet užtikrins ir saugų susisiekimą mamoms su vežimėliais bei negalią turintiems Vilniaus gyventojams ir svečiams, sumažins triukšmo lygį mieste. Toks strateginis judumo planas Vilniuje rengiamas pirmą kartą“, – sako K. Gaučė.
Darnaus judumo planas – iki 2020 metų
Pirmą kartą darnaus judumo plano vizija praėjusių metų pabaigoje pradėta pristatinėti Vilniaus bendruomenėms. 2016 m. gruodį ji buvo pristatyta savivaldybėje susirinkusiems seniūnams, seniūnaičiams, aktyviausiems vietos bendruomenių nariams. Susitikime ne tik pristatyti plano tikslai, paaiškinta, kuo skiriasi darnus planavimas nuo tradicinio transporto planavimo, bet ir išklausyti bendruomenių lūkesčiai dėl patogesnio keliavimo mieste. 2017 m. sausį plano vizija pristatyta ir neįgaliųjų asociacijos atstovams.
Per 2017 m. kartu su bendruomenėmis išsigryninti sprendimai bus svarstomi 2018 m. Detalus įgyvendinimo veiksmų planas numatytas 2018–2020 m., o plano strategija galios iki 2030 m.
Galerija
