Apie ketvirtosios pramonės revoliucijos sukeltą skaitmenizaciją ir robotizaciją kalbama jau keletą metų, sukurta daug naujų technologinių sprendimų, kurie keičia ne tik gamybos sritį, bet ir ekonomiką, verslo modelius, visuomenę ir kiekvieno žmogaus gyvenimą. Didieji duomenys, daiktų internetas, naujos technologijos, tokios kaip savivaldžiai automobiliai, 3D spausdinimas, virtuali realybė ir kt., daro įtaką vartotojų poreikiams, o norėdami juos patenkinti savo veiklos modelius keičia ir verslininkai.
„Verslas, siekdamas išlikti konkurencingas, turi ruoštis ekonomikos transformacijoms, didinti intelektinį, žmogiškąjį, žinių, socialinį įmonių kapitalą, kuris padės inicijuoti, kurti ir įgyvendinti reikalingas inovacijas. Ketvirtoji pramonės revoliucija neatsiejama nuo skaitmeninės ekonomikos, žinių ekonomikos, nematerialiųjų išteklių vystymo“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentė dr. Eglė Kazlauskienė.
Pasak jos, skaitmeninė ekonomika yra ekonomika, grindžiama plačiu informacinių ir ryšių technologijų naudojimu informacijos sklaidai, komunikacijai, prekių ir paslaugų pirkimui bei gaminimui. Technologijoms įsiliejant į ekonomikos sritį, tokioje naujoje aplinkoje susiduriama su nemenka problema – kas gali suvaldyti kylančius iššūkius? E. Kazlauskienės teigimu, atsiranda poreikis naujos kartos specialistams – ekonomikos inžinieriams.
VGTU docentė atkreipia dėmesį – ekonomikos inžinerija yra ne mokslas apie ekonomiką su inžinerine „pakraipa“. „Tai yra įvairių ekonomikos procesų projektavimas. Ekonomika tiria ūkio subjektų sąveiką ir elgseną atskirai bei visą ekonomiką bendrai, yra neatsiejama nuo bazinių šio mokslo sričių – mikroekonomikos, makroekonomikos, ekonometrijos. Į ekonomikos inžineriją papildomai įsitraukia informacinių technologijų taikymas įvairiuose tyrimuose, didžiųjų duomenų apdorojimas. Kitaip sakant tai, be ko šiuolaikinį naujos kartos ekonomistą sunku įsivaizduoti“, – akcentuoja ji.
Docentė primena, kad siekdama remti Europos vaidmenį pasaulio skaitmeninės ekonomikos srityje, Europos Komisija iškėlė skaitmeninę rinką kaip vieną iš svarbiausių prioritetų, skiriant reikšmingą dėmesį 5G ryšiui, debesų kompiuterijai, daiktų internetui, didžiųjų duomenų technologijoms ir kibernetiniam saugumui.
Ekonomikos skaitmeninimas itin svarbus, nes daro poveikį visiems pramonės ir paslaugų sektoriams. „Šalies konkurencingumas ir produktyvumas tampa priklausomas nuo gebėjimo kurti bei tobulinti skaitmenines inovacijas ir jas veiksmingai naudoti visuose ekonomikos sektoriuose. Europos Komisijos duomenimis, skaitmeninė ekonomika auga 7 kartus sparčiau nei kiti ekonomikos sektoriai“, – atkreipia dėmesį E. Kazlauskienė.
Augant sektoriui, auga ir specialistų paklausa. Tačiau, anot E. Kazlauskienės, reikalaujama ir naujų kompetencijų: „Skaitmeninės ekonomikos sąlygomis galintys dirbti specialistai turi įgyti platesnių žinių apie „naująsias“ ekonomikos sritis, tarptautinius ekonominius ryšius, tarptautinių organizacijų veiklą bei verslo galimybes globaliame pasaulyje. Jie turi gebėti taikyti pažangias technikos mokslų tyrimų priemones ir metodus ekonominiams procesams analizuoti ir projektuoti, mokėti užsienio kalbas“.
Pavyzdžiui, VGTU į ekonomikos inžinerijos studijų programą įtraukti tokie dalykai kaip programavimas Python, didžiųjų duomenų analizė, skaitmeninė, industrinė, regionų (Kinijos arba Šiaurės šalių) ekonomika, kartu mokanti kinų arba norvegų kalbos pagrindų. Tai programa, kuri ne tik siūlo studijas lietuvių ir anglų kalbomis, bet ir yra paremta stipriu matematinių (kiekybinių) metodų taikymu. Studijuojant šios programos Tarptautinių ekonominių ryšių specializacijoje yra galimybė gauti dvigubą diplomą: VGTU ir Pietų Korėjos Kyungpook nacionalinio universiteto.
Atsižvelgiant į tai, kad ekonomikoje, versle ir prekyboje šalių sienos nyksta, procesai vyksta globaliai, kalbų mokymuisi šioje studijų programoje skiriamas itin didelis dėmesys. „Į Lietuvą ateinantys investuotojai jau neapsiriboja anglų kalbą mokančių specialistų paieška, o augant norvegų, švedų ir kitomis užsienio kalbomis galinčių bendrauti specialistų paklausai, įmonės pasiryžusios investuoti ne tik į savo darbuotojų, bet ir į studentų kompetencijų auginimą“, – sako E. Kazlauskienė. Tai parodo JAV įmonės „Cognizant Technology Solutions“ bendradarbiavimas su VGTU, kur viena iš partnerių iniciatyvų yra įmonės sukurtų specialių norvegų kalbos kursų įtraukimas į ekonomikos inžinerijos mokymosi programą.
Remiantis „QS World University Rankings by Subject 2018“ rezultatais, VGTU ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) srityje užima 201–250 vietą pasaulyje. Šie pasiekimai yra aukščiausi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Galerija
