Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės sustiprino šalies strategines inovacijų kryptis. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams.
Trys pagrindinės misijos, kurias įgyvendino VILNIUS TECH ir kiti universitetai partneriai, suburti konsorciumai, apima gyvybiškai svarbias sritis.
Misija „Inovacijos sveikatai“ orientuota į ankstyvesnę ligų diagnostiką bei genų inžineriją, o genų technologijų centras paspartins pažangių gydymo metodų prieinamumą Lietuvoje.
VILNIUS TECH koordinuojama „Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos“ misija kuria praktiškai pritaikomas statybinių bei kitų inovatyvių medžiagų kūrimo technologijas, mažinančias CO2 emisijas, naujos kartos kelių dangas, kurios padės tausoti aplinką ir taupyti išteklius.
Taip pat VILNIUS TECH prisideda prie misijos „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ bei stiprina nacionalinį kibernetinį atsparumą – šiam tikslui buvo įkurtas Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras, kurio vadovas – Vitalijus Gurčinas.
Siekiama, kad Lietuvos mokslo ir verslo bendrystė taptų tvaria inovacijų varoma ekosistema, gebančia paversti ambicingas strategijas realiais sprendimais.
„SmartEcoTech“ projektas: per tvarumą į atsparumą
Uždarymo renginyje VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga pristatė „Misija sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ projekto „SmartEcoTech“ rezultatus.
Šio projekto tikslai – gerinti aplinkos kokybę ir mažinti aplinkos oro taršą, prisidėti prie Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo, skatinti tvarių sprendimų naudojimą statybos sektoriuje bei spartinti statybos rinkos transformaciją į tvarumą ir nulines atliekas.
Projekto uždarymo renginyje S. Barsteiga teigė, kad svarbiausi darbai dar laukia: svarbu ne ką padarėme, bet ką dar padarysime ateityje, kad, kurdami inovacijas, padidintume Lietuvos atsparumą.
„Infrastruktūra be sisteminio ryšio su verslu yra tik dekoracija. Turime naujų laboratorijų, įrangos, mokslininkų, kurie turi reikiamų žinių, bet inovacijos be verslo yra neįmanomos. Šiandien Lietuvoje retai kada verslas turi R&D (research and development; liet. tyrimai ir eksperimentinė veikla) skyrius. O kodėl jiems reikia juos turėti? Šiandien mes dažnai investuojame į inovacijas, bet vis dar retai kuriame jų poreikį.
Mano nuomone, būtent dėl šios priežasties nedaug verslų jaučia poreikį ir apskritai žino, kaip dirbti su universitetu. Tuo metu universiteto motyvacinės sistemos „matuoja“ mokslininkus pagal jų parengtus straipsnius, o ne sukurtas technologijas. Retai kada verslas nori, kad jo rezultatai būtų viešinami ir naudojami straipsniams, todėl reikia didelio sisteminio pokyčio, kuris prasidėtų nuo tinkamos reguliacinės sistemos sukūrimo“, – sako S. Barsteiga.
Tai – sistemos problema. „Nuo 2028 metų naujasis ES finansavimo periodas iš principo pergalvos inovacijų skatinimą. Tai galimybė – bet tik jei būsime pasiruošę.“
Simonas Barsteiga. „SmartEcoTech“ projekto rezultatų pristatymas
Pasak kompetencijų centro vadovo, reikia trijų pokyčių, kurie nereikalauja naujų milijonų, tik pasiryžimo juos įgyvendinti:
1.Reikia pergalvoti universitetų motyvacines sistemas. Mokslininkas, sukūręs ar prisidėjęs prie technologijos kūrimo su verslu, turi gauti naudą ir pripažinimą, o žinių, infrastruktūros ir bendradarbiavimo principai tarp skirtingų universiteto padalinių ir komandų turi būti tokie stiprūs, kokia šiandien yra stipri asmeninė mokslininkų konkurencija, sako S. Barsteiga.
„Esame maža šalis, tad jei nebendradarbiausime, mums paprasčiausiai nukonkuruos dirbtinis intelektas.“
2. Reikia pergalvoti verslo skatinimo sistemas. Verslas ne tik turi būti kviečiamas į projektus, bet ir turi turėti didelį poreikį dalyvauti projektuose. „Jei verslas nekuria inovacijų, o tik jas diegia, tai kodėl universitetas turėtų jas kurti? Universiteto paskirtis – surasti sprendimą verslo problemai, o ne sukurti galutinį produktą. Čia kaip estafetėje: bėgame kartu ta pačia kryptimi ir perduodame lazdelę vieni kitiems. Estafetė laimima tik tada, kai lazdelė perduodama kiekviename etape – nuo problemos identifikavimo iki rinkos. Verslo R&D skyrius turi būti integruota estafetės dalis.“
3. Talentų pritraukimas arba lėta mirtis. „Aukšto lygio infrastruktūra reikalauja duomenų kaupimo, valdymo, skaitmeninių kompetencijų, jaunų žmonių, kurie naudoja įrankius kitaip, nei įprasta šiandien. Turime pergalvoti, kaip integruojame jaunus žmones į mokslą, nes principai, kai jaunas mokslininkas galėjo kantriai dirbti 10 metų ar daugiau ir laukti savo sėkmės valandos, jau praeityje.“
„SmartEcoTech“ projektas mums suteikė daug potencialo – turime greitai keistis, kad sugebėtume jį išnaudoti, sako kompetencijų centro vadovas.
Iš viso per šį laikotarpį buvo įgyvendinti 9 MTEP projektai, pateiktos 6 patentinės paraiškos, sukurtas 21 prototipas ir 17 unikalių produktų, įkurtos 8 atžalinės įmonės, išleisti 35 moksliniai straipsniai bei sukurta 20 mln. vertės MTEP infrastruktūra.
Projekto metu VILNIUS TECH mokslininkai kartu su verslo partneriais sukūrė:
- Vandenilio tiekimo sistemą automobiliui su vidaus degimo varikliu (Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Saugirdas Pukalskas ir UAB „SG dujos Auto“).
- Betoną su perdirbto plastiko granulėmis, pakeičiančius įprastus užpildus (Statybos fakulteto Kompozitinių medžiagų laboratorijos, Civilinės inžinerijos mokslo centro ir Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vyr. mokslo darbuotoja dr. Jurgita Malaiškienė ir UAB „Tilsta“)
- Šarmais aktyvuotas kompozitą (Statybos fakulteto Betono technologijų laboratorijos, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros bei Statybinių medžiagų instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Ina Pundienė ir UAB „Tilsta“)
- Universalų demblį iš perdirbtos padangų tekstilės (Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vyr. mokslo darbuotojas ir Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vyresn. mokslo darbuotojas dr. Giedrius Balčiūnas ir UAB „Tilsta“)
- Mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto mišinius (Kelių tyrimo instituto vyresn. mokslo darbuotoja bei Statybos fakulteto Civilinės inžinerijos mokslo centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Judita Škulteckė ir „Kelių priežiūra“)
- Triukšmo užtvarą, (Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto ir Statybos fakulteto Civilinės inžinerijos mokslo centro vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Tomas Januševičius ir „Provectus redivivus“)
- Biotechnologinius sprendimus biodujų išeigos padidininmui ir biodujų valymui (Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto ir Statybos fakulteto Civilinės inžinerijos mokslo centro vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Tomas Januševičius ir UAB „Arginta“)
Taip pat buvo atlikti armuoto betono elementų su suformuotomis tuštymėmis tyrimai (Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros prof. Dr. Darius Bačinskas ir UAB „Tilsta“)
Programas inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra.
Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto.
Šaltinis: Inovacijų agentūra ir S. Barsteigos projekto „SmartEcoTech“ pristatymas
Nuotr. Inovacijų agentūra.
Galerija
