Stojantiesiems

Spausdintų ir elektroninių knygų pirkimas 2020 metais

Sausio 26, 2021

2020 metais biblioteka vartotojams suteikė prieigą prie daugiau nei 550 tūkst. įvairių spausdintų ir el. informacijos išteklių: el. žurnalai – 29 094; el. knygos – 425 777 pavad. (iš jų el. LST, STR standartai – 51 991 pavad.); spausdinti leidiniai – 96 409 pavadinimai (412 418 vienetų).

Per metus informacijos išteklių fondas pasipildė 856 pavadinimais 2211 vienetų spausdintų dokumentų. Dalį dokumentų gavome neatlygintinai iš kitų įstaigų bei fizinių asmenų. Pirkome 537 pavad. 858 vnt. dokumentų, iš jų 353 pavad. 577 vnt. įsigyta pagal universiteto bendruomenės pateiktus pasiūlymus.

Jau tapo įprasta, kad didžiąją dalį spausdintų knygų nuperkame pagal dėstytojų pasiūlymus, kuriuos jie pateikia užpildydami Knygų pasiūlymo formą 
Jos privalumas – visi dėstytojų pasiūlymai surenkami vienoje sistemoje, kurią lengva administruoti bei sekti knygos užsakymo eigą, iš šios platformos dėstytojai yra informuojami apie gautą knygą arba atmestą užsakymą. Pernai ši forma buvo koreguota, sukurta patraukti ir patogi aplinka, įvesti nauji laukai – dėstytojai gali pasirinkti, kurio formato pageidauja (spausdinto ar elektroninio), taip pat atsirado galimybė pažymėti, kad knyga tinkama keliems studijų dalykams.

2020 metais Knygų pasiūlymo forma buvo atversta 1.338 kartus, prisijungė 990 unikalių vartotojų, buvo pasiūlyta įsigyti 621 pavad. spausdintų knygų ir 142 pavad. elektroninių knygų, viso – 763 pavad. dokumentų. Pasiūlymus pateikė 36 katedrų dėstytojai, kiti bendruomenės nariai bei bibliotekos darbuotojai. Neigiamų atsakymų dalis 8 proc., dažniausios priežastys – tokią knygą biblioteka jau turi, pasiūlymo nepatvirtino fakulteto dekanas arba knygos neįmanoma gauti.  Dar 4 proc. pasiūlytų knygų bus perkamos 2021-aisias metais, nes nebuvo išleistos arba buvo išnaudota pinigų kvota.

Kasmet bibliotekai skiriamas finansavimas knygoms įsigyti, fakultetams pagal studentų skaičių paskiriamos piniginės kvotos. Spausdintoms knygoms pirkti pernai metais biblioteka išleido 56 275 eurus, vieno nupirkto dokumento vidutinė kaina buvo 64,63 eur (2019 m. – 53,65 eur).

2020 metais didelis dėmesys buvo skiriamas elektroninių knygų pirkimui taikant įvairius jų įsigijimo būdus – prenumeratą, EBA modelį, atrinktų konkrečių knygų pavadinimų pirkimą. Elektroninėms knygoms pirkti buvo išleista 31 700 eurų.

Vienerių metų laikotarpiui (iki 2021-03-01) buvo užprenumeruotos 968 Kauno technologijos universiteto elektroninės knygos. Taikant EBA modelį iki 2021-04-30 buvo suteikta prieiga prie Cambridge University Press leidyklos knygų kolekcijos Science and Engineering  daugiau nei 8500 elektroninių knygų. Jų skaičius kas mėnesį pasipildo naujomis knygomis. Pasibaigus prieigos laikotarpiui už įmokėtą depozitą įsigysime reikalingas knygas, tuo pačiu neteksime prieigos prie likusių kolekcijos knygų.
Taip pat buvo vykdomi dėstytojų pageidaujamų konkrečių elektroninių knygų pirkimai iš Springer bei Taylor and Francis leidyklų. Dar 9 el. knygos buvo įsigytos pagal AGAI dėstytojų pageidavimus už fakulteto lėšas, pasinaudojome specialiu leidyklos pasiūlymu įsigyti knygas su 35 proc. nuolaida.

Kviečiame ir šiemet aktyviai teikti pasiūlymus, kokias knygas biblioteka turėtų įsigyti. Užsakymus  prašome pateikti užpildant Knygų pasiūlymo formą, o visus bibliotekos išteklius lengvai surasite naudodamiesi VILNIUS TECH Virtualia biblioteka .
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau