Stojantiesiems

STEAM ugdymą stiprinanti programa įsibėgėja: VILNIUS TECH mokosi antroji mokytojų grupė

Lapkričio 12, 2025
Nacionalinė mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa „Inžinerinės technologijos: dalykinių kompetencijų stiprinimas“ įsibėgėja – mokymus tęsia jau antroji dalyvių grupė. Mokytojai iš įvairių Lietuvos mokyklų lapkričio 3-7 dienomis VILNIUS TECH universitete lavino praktinius inžinerijos gebėjimus ir įgijo naujų žinių, kuriomis vėliau praturtins savo pamokas.
 
2025 m. rugpjūtį startavusi antroji programos grupė – gausesnė nei pirmoji: dalyvauja 33 mokytojai iš Alytaus, Elektrėnų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Molėtų, Palangos, Panevėžio raj., Radviliškio raj., Raseinių, Šiaulių, Švenčionėlių, Telšių ir Vilniaus.
 
Į VILNIUS TECH antrąjį praktinių mokymų ciklą atvykę pedagogai visą savaitę praleido laboratorijose ir kitose mokymo erdvėse – čia, vedami patyrusių universiteto lektorių, jie turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis sritimis – nuo aviacijos, mechanikos, transporto inžinerijos iki robotikos ir mechatronikos bei statinių inžinerijos. 
 
Kaip teigia VILNIUS TECH Edukacinių kompetencijų grupės vyr. specialistė, šiuos mokymus organizuojanti dr. Kristina Viršulienė, panašu, kad III–IV gimnazinių klasių mokinių susidomėjimas laikyti Inžinerinių technologijų valstybinį brandos egzaminą didės. Nors daugumoje regionų mokyklų ir STEAM centrų infrastruktūra yra daugiau ar mažiau parengta, mokytojų pasirengimas išlieka netolygus.
 
„Inžinerinių technologijų nacionaline kvalifikacijos tobulinimo programa siekiame mažinti šiuos neatitikimus, tad norisi tikėti, kad įsibėgėjanti tinklaveika Lietuvos mastu tęsis ir pasibaigus mokymams.
 
Džiugu, kad mokymuose VILNIUS TECH susitinkantys dalyviai ir lektoriai sudaro sąlygas sąveikai: drauge mokosi, kalbasi, gerąja praktika dalinasi skirtingų mokslo sričių atstovai, STEAM integruoto mokymo(si) entuziastai, dirbantys nuo pagrindinio ugdymo iki aukštojo mokslo, inžinerinių technologijų dalyką dėstantys pedagogai. Manau, kad susibūrusi stipri Inžinerinių technologijų pedagogų grupė ateityje galėtų sistemingai skatinti inovacijas ugdyme ir praturtinti švietimo bendruomenę bendradarbiavimo, metodinės pagalbos bei kompetencijų stiprinimo galimybėmis“, – teigė dr. K. Viršulienė.
 
Nuo „Žvaigždės“ iki „12 mazgų modelio“
 
Ši programa leidžia įvairių disciplinų mokytojams praplėsti savo dėstomo dalyko ribas, pamatyti jį platesniame kontekste ir atrasti sąsajas su kitais, ypač technologijų ir inžinerinės srities mokslais. Čia itin svarbią rolę vaidina praktiniai užsiėmimai – jie padeda išmokti, kaip inžinerinius elementus integruoti į savo pamokas, sudominti mokinius technologijomis ir ugdyti jų inžinerinį mąstymą.
 
Viena iš lektorių, struktūrinių sistemų ir statinių inžinerijos srities mokymus vedusi VILNIUS TECH Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros lektorė Giedrė Sandovič mokytojus supažindino su 3D modeliavimo galimybėmis ir gilinosi į tiltų konstrukcines schemas. Savo žinias pedagogai įtvirtino modeliuodami ir konstruodami plieninius santvarinius geležinkelio tiltus.
 
„Praktinėje inžinerinėje veikloje netrūko kūrybiškumo, iššūkių ir komandinio darbo. Mokytojai, susiskirstę komandomis, turėjo vos 15 minučių pastatyti statinį, kuris atlaikytų kuo didesnę apkrovą bandymo metu. Nugalėtoju tapo statinys „Žvaigždė“, atlaikęs net 5,12 kg apkrovą“, – pasakojo G. Sandovič.
 
Tuo praktinės užduotys nesibaigė: mokytojai mokėsi rišti įvairius mazgus ir konstruoti smėlio laikrodžio tipo bokštelius – „12 mazgų modelius“, kuriuos reikėjo stabilizuoti septyniais vertikaliais ryšiniais elementais.
 
„Šis iššūkis pareikalavo ne tik kruopštumo, bet ir konstrukcinio mąstymo bei komandinio susitelkimo – teko ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti modelio stabilumą ir tvirtumą. Džiaugiuosi mokytojų entuziazmu, išradingumu ir puikia nuotaika visų mokymų metu“, – savo įspūdžiais dalijosi Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros lektorė.
 
Naudos – šimtas procentų
 
Iš įvairių Lietuvos miestų ir mokyklų susirinkę mokytojai dalijosi, kad prie programos „Inžinerinės technologijos: dalykinių kompetencijų stiprinimas“ prisijungė pirmiausia vedini smalsumo ir troškimo pamokas paversti įdomesnėmis bei įtraukesnėmis.
 
Štai ilgametė „Ateities inžinerijos“ programos dalyvė, informatikos ir robotikos mokytoja Alina Bura iš Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos labiausiai norėjo atnaujinti žinias ir įsigilinti į robotikos sritį, o vėliau tai perteikti savo mokiniams. 
 
Tuo tarpu Lina Zajančkauskienė iš VGTU inžinerijos licėjaus, aštuntokams ir dešimtokams dėstanti inžineriją, informatiką ir mokslinių tyrimų pagrindus, troško praplėsti savo kompetencijas ir įgyti trūkstamų įgūdžių. Pedagogė džiaugiasi – viso to ji įgijo su kaupu. 
 
„Labai trūksta tam tikros patirties, o čia jos gavau labai, labai daug. Buvo daug darbo, daug veiklos ir medžiagos, bet naudos – šimtas procentų. Įgijau daug praktikos, kaip mokyt vaikus ir vykdyti inžinerinio ugdymo praktikos darbus“, – dalijosi mokytoja.
 
„Dėsčiau inžinerines technologijas ir pastebėjau, kad programai trūksta turinio ir mokomosios medžiagos. Čia atėjau įgyti teorinių ir praktinių žinių, tad tikiuosi, kad dabar galėsiu laisviau mokyt vienuoliktos, dvyliktos klasės mokinius ir nebejausiu diskomforto“, – antrino dailės ir technologijų mokytoja Elida Ignatavičienė iš Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos.
 
Apie programą
 
2025 m. sausį startavusi nacionalinė pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa „Inžinerinės technologijos: dalykinių kompetencijų stiprinimas“ skirta mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas, įgyvendinantiems naują vidurinio ugdymo Inžinerinių technologijų bendrąją programą, taip pat siekiantiems lavinti inžinerinį mąstymą ir praturtinti mokomuosius dalykus STEAM principais. Programą parengė VILNIUS TECH komanda, nacionalinė programa yra įgyvendinama 2025–2026 m. bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu (VU).
 
Dalyviai kursų metu (10 kr., 270 akad. val.) gilina žinias aplinkos, elektronikos, energetikos, mechanikos, transporto, statinių inžinerijos, robotikos ir mechatronikos srityse. Šioje programoje gali dalyvauti įvairių dalykų mokytojai: inžinerinių technologijų, technologijų, matematikos, fizikos, IT ir kt.
 
2025 m. liepą mokymus užbaigė pirmoji mokytojų grupė, kurią sudarė 18 pedagogų iš Alytaus, Jonavos, Kauno, Panevėžio, Švenčionių, Šiaulių, Šalčininkų r., Tauragės ir Vilniaus. Iš viso nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. kovo mėn. nacionalinėje programoje inžinerinių technologijų dalyko mokymui būtinas kompetencijas įgis, plėtos virš 50 pedagogų.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau