Stojantiesiems

Stojančiųjų į VGTU bakalauro studijas dėmesiui – priėmimo taisyklės 2015 m.

Vasario 25, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistai supažindina su 2015 metų priėmimo taisyklėmis ir jų naujovėmis.
 
Išankstinis priėmimas į VGTU valstybės nefinansuojamas vietas šiemet vyks nuo kovo 16 d. iki gegužės 4 d.
 
Pagrindinis priėmimas į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas prasidės birželio 1 d. ir tęsis iki liepos 18 d. Jo metu bus galima kandidatuoti tiek į valstybės finansuojamas (VF), tiek valstybės nefinansuojamas (VNF), tiek valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija (VNF/ST), tiek tikslinio finansavimo vietas.
 
Bendrojo priėmimo metu prašymus studijuoti bus galima teikti tik internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, juose bus galima įrašyti iki 9 pageidaujamų studijų programų.
Norintys VGTU studijuoti orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą, architektūrą ar architektūros inžineriją turės laikyti stojamuosius egzaminus. Būsimieji aviatoriai turės išlaikyti profesinio tinkamumo ir fizinio pajėgumo testus bei universitetui pateikti sveikatos pažymėjimą. Architektams teks išbandyti save meninio architektūrinio išsilavinimo egzamine, o architektūros inžinieriai galės arba laikyti tą patį egzaminą arba piešimo testą.
 
Stojantieji į VGTU VNF vietas jau antrus metus gali gauti papildomų balų: 1 balą suteikia VGTU Jaunojo inžinieriaus sertifikatas, kuris suteikiamas išklausius 5 paskaitas universitete, VGTU klasių pažymėjimas, VGTU Jaunojo architekto ir dizaino mokyklos baigimo pažymėjimas, atlikta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ar po 2011 m. rugsėjo 1 d. baigti baziniai kariniai mokymai bei Lietuvos Junior achievement programų konkursų laimėjimai; 0,5 balo gaus Lietuvos Junior achievement programų konkursų dalyviai ir VGTU partnerinių gimnazijų ir vidurinių mokyklų absolventai.
 
Stojant į VGTU, maksimalus stojamasis balas be papildomų sieks 10 balų, o minimalus – 1,5. Turintys mažesnį stojimo balą į studijas VGTU priimami nebus. Jie galės pasirinkti parengiamąsias vienerių metų studijas, kurių metu gilins matematikos, fizikos, chemijos ir informacinių technologijų žinias ir į VNF vietą pretenduoti kitais metais. Perlaikę egzaminus jie galės kandidatuoti ir į VF vietą.
 
Pagrindinis priėmimas susidės iš dviejų etapų – pirmojo rezultatai skelbiami liepos 23 d. Stojančiajam bus pasiūlyta viena vieta – VF, VNF/ST arba VNF. Po to galimi du veiksmai – pasirašyti studijų sutartį ir laukti rugsėjo 1-osios arba šio pasiūlymo nepriimti ir dalyvauti antrajame etape. Jame galės dalyvauti ir tie, kurie kvietimo studijuoti negavo.
 
Dalyvavimą antrajame etape taip pat reikės patvirtinti internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Naujų pageidavimų į anksčiau pateiktą prašymą įrašyti nebus galima, tačiau bus galima koreguoti pageidavimų eiliškumą.
 
Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, rugpjūčio 7–10 d. vyks papildomas priėmimas, kuriame bus galima kandidatuoti į likusias laisvas vietas. Jame dalyvauti galės tie, kurie nedalyvavo pagrindiniame priėmime, tie, kurie nepriėmė arba negavo jokio kvietimo studijuoti. Tie, kurie pasirašė VF arba VNF/ST studijų sutartį, galės kandidatuoti į VNF vietą, o tie, kurie pasirašė sutartį dėl VNF studijų, galės mėginti užimti VF, VNF/ST arba VNF vietą.
 
LAMA BPO informacinėje sistemoje papildomam priėmimui bus galima pateikti iki 6 naujų pageidavimų.
 
Po šio priėmimo etapo į VGTU likusias laisvas VNF vietas dar bus galima kandidatuoti atskiro papildomo priėmimo metu rugpjūčio 14–28 d.
 
Turinčius daugiau klausimų apie priėmimo į bakalauro ir vientisąsias studijas reikalavimus ir eigą, prašome kreiptis į VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro specialistus el. paštu priemimas@vgtu.lt arba telefonu (8 5) 274 4949.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau