Stojantiesiems

Studentai Japonijoje klausėsi tiesiogiai iš VGTU skaitomos paskaitos

Sausio 21, 2016
Sausio 19 d. 6 val. ryto Lietuvos laiku iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Nuotolinių studijų centro klasės informacinių technologijų pagalba antrąkart buvo nutiestas tiesioginis „tiltas“ į Japoniją. Šįkart VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Inžinerinės grafikos lektoriai Arvydas Rimkus ir Edgaras Timinskas vedė paskaitą Kobės universiteto studentams, tuo metu esantiems Japonijoje. Paskaitoje dalyvavo 38 Architektūros ir 8 Statybos inžinerijos studentai.
 
VGTU dėstytojai supažindino jaunuosius Japonijos specialistus su strypinės sistemos modeliavimu pasitelkdami labai skirtingo mastelio ir paskirties, bet panašios geometrinės struktūros objektų pavyzdžius – lietuviškus „sodus“ ir prancūzišką Eifelio bokštą.
 
Inžinerinės grafikos katedros vedėja doc. dr. Daiva Makutėnienė sakė, kad šie objektai neatsitiktinai atsirado paskaitos temoje. „Lietuviškų tautinių ypatumų paskaitoje pageidavo kolegos iš Japonijos, tad pagalvojome, kad erdvinei sistemai iliustruoti labai tiktų šiaudiniai „sodai“. Išties sujaudino tai, kaip už tūkstančių kilometrų esančioje šalyje mūsų kultūros paveldas kėlė įkvėpimą jauniems žmonėms kurti gražius ir naudingus dalykus“, – pasakojo D. Makutėnienė.
 
Paskaitoje dalyvavęs profesoriaus Hirotaka Suzuki (Kobės universitetas, Japonija) sakė, kad studentai buvo sužavėti „sodų“ konstrukcijų sudėtingumu ir trapumu bei buvo įkvėpti šias idėjas panaudoti savo darbuose.
 
„Neįtikėtina, kad „sodai“ konstruojami naudojant tūkstančius šiaudų gabalėlių. Šios konstrukcijos atrodo labai stilingai. Jas galima panaudoti kuriant modernų interjerą ar net konstruojant tiltus“, – po paskaitos įspūdžius išreiškė pirmo kurso Archtektūros studentas.
 
Kitas studentas pripažino, kad strypinės sistemos modeliavimo konstrukcijomis susižavėjo po praktinio užsiėmimo – „sodų“ gamybos iš  plastikinių šiaudelių: „Sodų“ struktūrų gamybai galima panaudoti labai daug įvairių medžiagų. Manau, jog architektūroje šioms konstrukcijoms labai tiktų stiklas – šios medžiagos skaidrumas ir perregimumas dar labiau pabrėžtų „sodų“ mistiškumą“.
 
Virtualus „tiltas“ tarp Japonijos ir Lietuvos tiesiamas jau ne pirmą kartą – gruodžio 15 d. VGTU studentai klausė profesoriaus Hirotaka Suzuki (Kobės universitetas, Japonija) paskaitos. Šie užsiėmimai – viena iš įgyvendinamų VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto ir Kobės universiteto dviejų fakultetų 2014 m. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties formų.
 
Tolimesniuose planuose numatyti bendri moksliniai straipsniai, abipusiai universitetų darbuotojų ir studentų mainai, vizitai. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau