Stojantiesiems

Studentų kūrybinės dirbtuvės: nuo organinių medžiagų iki dirbtinio intelekto

Rugsėjo 9, 2024
Pirmomis rugsėjo savaitėmis vyksta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros ir Kraštovaizdžio architektūros trečio kurso studentų kūrybinės dirbtuvės. Nuo Dortmundo iki Vilniaus, nuo vietinių organinių medžiagų taikymo technologijų iki dirbtinio intelekto – studijų procesas Architektūros fakultete (AF) itin daugiasluoksnis.

AF trečio kurso studentai šį rudenį turi galimybę dalyvauti vienoje iš keturių kūrybinių dirbtuvių, siūlančių įvairius mokymus, seminarus, išbandymą šiuolaikinių priemonių bei skirtingų kontekstų. Jų metu taip pat vyksta atviros paskaitos ir planuojami vieši rezultatų pristatymai. Dalyvavimas kūrybinėse dirbtuvėse trečiakursiams yra sudėtinė studijų proceso dalis.

Vadovaujant doc. dr. Liutauro Nekrošiaus (AF) ir Christiane Fülscher (Dortmund), dalis studentų išvyko į Dortmundą, jungtines VILNIUS TECH, Dortmundo taikomųjų mokslų ir menų universiteto ir Brno technikos universiteto kūrybines dirbtuves. Dirbtuvių metu studentai iš Lietuvos, Vokietijos ir Čekijos ieško sprendimų, kaip atverti vieną iš Dortmundo mokyklų vietos bendruomenei.

Kitos jungtinės kūrybinės dirbtuvės vyksta Vilniuje. VŠĮ „Architektūros fondas“ kartus su VILNIUS TECH ir VDA organizuoja dirbtuves „Kintantys būviai“, nagrinėjančias žiedinį dizainą ir organinės kilmės medžiagas (VILNIUS TECH kuratoriai lekt. Gabrielė Šarkauskienė ir lekt. Antanas Šarkauskas). Dirbtuvių dalyviai nagrinėja žiedinio dizaino galimybes architektūroje – pradedant nuo pažinties su organinėmis medžiagomis, vystomomis praktikomis (pvz. nendriniai stogai) iki sprendimų paieškų yrantiems ir renovacijos poreikį išgyvenantiems botanikos sodo šiltnamiams.

Organinės medžiagos bei tvarumo aspektai nagrinėjami ir AF kieme vykstančiose kūrybinėse dirbtuvėse „Kiemeliaukime“, prie kurių prisijungė AF Alumni Aistė Gaidilionytė ir Kamilė Vasiliauskaitė. Dirbtuvių metu nagrinėjama viešųjų erdvių tema, eksperimentuojama žalinant kiemelį ir bandant sustiprinti jo autentiškumą, atvirumą bei patrauklumą ne tik universiteto bendruomenei, bet ir miesto gyventojams.

AF Alumni prisijungė ir prie „Vilniaus Simfonija“ kūrybinių dirbtuvių, vykstančių LinkMenų fabrike. Reda Petravičiūtė veda trečiakursiams dirbtinio intelekto pritaikymo architektūroje mokymus. Studentai šias savaites analizuoja miesto garsovaizdžio suvokimą, pasinaudojant įvairiais duomenimis ir dirbtinį intelektą. Atvirų paskaitų ciklas visų kūrybinių dirbtuvių metu tęsiasi ir šią savaitę bei planuojami dirbtuvių pristatymai:

  • Rugsėjo 11 d. 19 val., Vilniaus dailės akademijoje vyks atvira paskaita ir diskusija: Architektas Slavis Poczebutas iš „MEKADO“ studijos (Vokietija) pristatys kaip panaudoti miesto zonų potencialą sveikesnei aplinkai sukurti („Kintantys būviai“ dalis). 
  • Rugsėjo 12 d. 19 val., Vilniaus Universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus erdvėse dirbtuvių „Kintantys būviai“ dalyviai ir organizatoriai pristatys kūrybinį procesą bei sukurtas instaliacijas.  
  • Rugsėjo 13 d. 18 val. VILNIUS TECH AF kiemelyje vyks dirbtuvių „Kiemeliaukime“ rezultatų pristatymas ir aptarimas, bendruomenės susibūrimas.
  • Rugsėjo 16 d 19 val. MO muziejuje vyks dirbtuvių „Vilniaus simfonija“ rezultatų pristatymas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti atviruose renginiuose.

Naujienos nuotrauka: Kūrybinės dirbtuvės „Kintantys būviai“. VŠĮ „Architektūros fondas“. Laurynas Skeisgiela.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau