Ar galima derinti mokslą, motinystę ir tarptautinę karjerą? Taip, jei esi pasiryžusi eiti nelengvu, bet įkvepiančiu keliu. Vilniaus Gedimino technikos universitete mokslinę kelionę pradėjusi mokslininkė dr. Milena Seržantė šiandien užima Strateginės partnerystės centro direktorės pareigas, dėsto, vykdo tarptautinius tyrimus ir aktyviai populiarina mokslą socialiniuose tinkluose.
– Kaip pradėjote savo, kaip mokslininkės, karjerą? Kokias pareigas užimate šiuo metu?
Šiuo metu esu VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro direktorė, Ekonomikos inžinerijos katedros docentė, dėstau VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete. Be to, tęsiu ir savo mokslinius tyrimus. Kaip tik baigiu podoktorantūros stažuotę, kurios metu turėjau progą stažuotis Azijos technologijos institute Bankoke.
– Mokslas yra visuomenės tobulėjimo variklis. Populiarindami mokslą mes ugdome inovatyvią visuomenę, ugdome žmonių smalsumą bei kritinį mąstymą. Šiais laikais mūsų pasaulyje itin svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai. Anksčiau galėdavai susidurti su įvairiais iššūkiais ar net patyčiomis, jei atstovaudamas rimtai profesijai būdavai aktyvus socialiniuose tinkluose. Tačiau laikai keičiasi. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad visų man pasiūlytų darbo pozicijų ar kvietimų į darbo pokalbius sulaukiau dėl to, kad žmonės matė mane socialiniuose tinkluose. Darbo pasiūlymai buvo įvairūs: nuo prodekano iki prezidento patarėjo pozicijos.
Savo socialiniuose tinkluose aš praleidžiu nemažai laiko. Ypač aktyvi esu instagrame. Čia stengiuosi populiarinti mokslininko profesiją pristatydama kasdienį mūsų gyvenimą: ką veikiame, kaip pradedame rytą, kokias problemas sprendžiame, kokie susitikimai vyksta, ir netgi ką valgome, kaip juokiamės ir liūdime. Įdomu tai, jog nors mano darbas yra gana specifinis, instagrame turiu išties didelį sekėjų skaičių.
– Kokios mokslo sklaidos tendencijos Lietuvoje? Ar užtenka leidinių lietuvių kalba, skirtų mokslui populiarinti?
– Lietuvai mokslo sklaidos srityje dar yra kur augti. Nors pastaraisiais metais pasirodė daugiau mokslinių leidinių ir mokslo populiarinimo iniciatyvų, informatyvių ir prieinamų šaltinių, ypač lietuvių kalba poreikis – didelis. Svarbiausia, kad mokslo naujovės pasiektų kuo platesnę auditoriją ir būtų pristatomos įvairiais kanalais: socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip instagramas, feisbukas ar „TikTok“, per televiziją ir radiją.
Universitete mes stengiamės kalbėti apie verslui reikalingas profesijas, populiarinti mokslinius tyrimus, tačiau tai tikrai galėtų būti daroma ir didesniu mastu. Mokslininkai ne visada yra savo karjeros vadybininkai. Todėl jiems tikrai reikia komunikacijos specialistų, kurie padėtų suprantamai ir drąsiai kalbėti apie mokslą bei savo tyrimų temas.
– Kaip manote, kokia mokslo ateitis Lietuvoje? Jaunųjų mokslininkų daugėja ar mažėja?
– Mano akimis, mokslo ateitis Lietuvoje atrodo perspektyviai. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, Lietuvoje jaunųjų mokslininkų vis daugėja. Pavyzdžiui, Lietuva pagal moterų mokslininkių ir inžinierių skaičių yra tarp lyderių. Mūsų šalyje moterys sudaro 52 proc. visų mokslininkų ir inžinierių. Tai rodo teigiamas tendencijas mokslo ir technologijų sektoriuje, įskaitant augantį jaunųjų mokslininkų skaičių.
– Kaip manote, kokia mokslo ateitis Lietuvoje? Jaunųjų mokslininkų daugėja ar mažėja?
– Mano akimis mokslo ateitis Lietuvoje atrodo perspektyviai. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, Lietuvoje jaunųjų mokslininkų vis daugėja. Pavyzdžiui, Lietuva pagal moterų mokslininkių ir inžinierių skaičių yra tarp lyderių. Mūsų šalyje moterys sudaro 52 proc. visų mokslininkų ir inžinierių. Tai rodo teigiamas tendencijas mokslo ir technologijų sektoriuje, įskaitant augantį jaunųjų mokslininkų skaičių.
Taip pat noriu priminti, kad būtent Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai, kai aš buvau jos pirmininkė, pavyko pasiekti reikšmingą žingsnį – padidinti stipendijas mokslininkams. Finansinė paskata yra labai svarbi. Didesnės stipendijos tapo papildomu stimulu jauniems žmonėms renkantis doktorantūros studijas, o tai reiškia ir mokslininko profesiją. Anksčiau mokslininkų stipendijos buvo apie 300–400 eurų, dabar jos yra kur kas didesnės. Be to, yra įvairiausių mokslinių projektų ir finansavimo galimybių, kaip antai podoktorantūros stažuotės, padedančios jauniesiems doktorantams ir jauniesiems mokslininkams lengviau integruotis į tolesnę jų akademinę ir mokslinę karjerą. Svarbu ir toliau skatinti jaunus žmones rinktis mokslininko kelią, suteikiant jiems reikiamus įrankius ir palaikymą nuo pat pirmųjų studijų metų.
– Kokią save, dirbančią mokslo srityje, matote po 10, o gal net ir po 20 metų?
– Po 10 ar 20 metų tikiuosi būti dar labiau patyrusi mokslininkė. Tokia, kuri ne tik prisideda prie savo tyrimų srities plėtros, bet ir aktyviai dalyvauja populiarinant mokslą ir ugdant jaunuosius mokslininkus. Taip pat norėčiau, kad mano darbai turėtų realų poveikį visuomenei ir padėtų spręsti svarbias problemas. O šiandien turiu labai paprastą ir žemišką svajonę – norėčiau pagaliau turėti profesoriaus laipsnį.
– Ir paskutinis klausimas: ko galėtumėte palinkėti pirmojo žurnalo „Veritas“ autoriams?
– Pirmojo žurnalo „Veritas“ autoriams linkiu daug kūrybingumo ir įkvėpimo! Tegul Jūsų straipsniai būna įdomūs, informatyvūs ir pasiekia plačią auditoriją. Nebijokite būti drąsūs, būti kitokie ir kalbėti apie dalykus, kurie kartais yra nepatogūs. Juk žmones labiausiai ir traukia tai, kas yra nauja, kitaip nei įprasta. Tai – pats geriausias būdas siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį. Sėkmės Jūsų kilnioje misijoje!
Orginalus straipsnio šaltinis: Delfi.lt
Galerija
