Stojantiesiems

Sveikiname dr. Mohamad Chehab Eddine sėkmingai apgynus daktaro disertaciją

Liepos 10, 2025

2025 m. liepos 8 d. dr. Mohamad Chehab Eddine sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Tvarios ir saugios regioninės plėtros valdymas“ (socialinių mokslų sritis, Vadyba– S 003).Disertacijos vadovė – prof. dr. Manuela Tvaronavičienė.

 
Saugios regioninės plėtros (RP) sąvoka – tai saugaus darnaus vystymosi (DV) arba, kitaip tariant, tvariosios plėtros, alternatyva, dėl kurios darnumas atsiduria dėmesio centre. Regioninių grėsmių (RG) poveikio mažinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti darnią ir saugią regioninę plėtrą. Šiuolaikinių regioninių grėsmių (RG) literatūros analizė parodo, kad ekologinės grėsmės (EG) kenkia regionų darnumui. Tvariosios plėtros saugumas nuo ekologinių grėsmių reikalauja susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT), siejamų su DVT planetos saugumo temos saugumo aspektų, kurie yra susiję su ekologinėmis grėsmėmis, užtikrinimu. Ši sąvoka padeda mums kurti darnaus vystymosi ekologinio saugumo modelį, kuris nagrinėja šiuos saugumo aspektus, nes taikant esamus saugumo modelius neatsižvelgiama į šiuolaikines pasaulines ekologines grėsmes, susijusias su darnaus vystymosi tikslų (DVT) saugumo aspektais. Šioje disertacijoje nagrinėjamos ekologinės grėsmės (EG) darnaus vystymosi tikslų kontekste. Joje siūlomas tvarios ir saugios regioninės plėtros modelis, orientuotas į į darnaus vystymosi tikslų (DVT) apsaugą nuo ekologinių grėsmių, siekiant užtikrinti tinkamą regioninę plėtrą (RP). Siūlomas modelis leido sukurti įrankį, suteikiantį galimybę valdyti regioninės plėtros ekologinį saugumą. Rodiklių sistema, naudojama minėtam įrankiui sukurti, suformuota atrenkant ekologinį saugumą charakterizuojančius rodiklius iš Pasaulio banko Darnaus vystymosi tikslų (DVT) duomenų bazės, remiantis sukurtu saugumo ekologiniu modeliu. Statistiniai duomenys, atspindintys G20 grupės šalių rodiklius, buvo surinkti iš minėtos Pasaulio banko duomenų bazės, laikotarpis nuo 2010 iki 2019 metų. Tyrime keliamas uždavinys sukurti priemonę, skirtą saugaus ir darnaus vystymosi lygiui pasirinktose šalyse įvertinti. Priemonė sukurta sudarant saugumo rodiklių rinkinį ir juos sugrupuojant (klasterizuojant), pasitelkus K vidurkių metodą; tada nustatoma pagrindinė grupė (klasteris), tiriant šešių juos kontroliuojančių ir jiems įtaką darančių grupių (klasterių) ryšį, po to įvertinant pagrindinius grupių (klasterių) rodiklius ir ekspertams įvertinant jų keturis darnumo aspektus; po to gaunamos geriausios alternatyvos, pritaikant multikriterį spendimų priėmimo TOPSIS metodą, siekiant gauti kiekvieno saugumo rodiklio reikšmę kartu su G20 šalių reitingavimu pagal keturis darnumo aspektus. Tokiu būdu yra sukuriamas įrankis, kuris gali būti praktiškai pritaikomas tvariam ir ekologiškai saugiam šalių vystymui. Taikant šią sukurtą priemonę gali būti įvertinami ir reitinguojami G20 šalių ekologinio saugumo rodikliai; gauti rezultatai gali būti lyginami tarp G20 šalių. Įrankis leidžia analizuoti bet kurios G20 šalies plėtros politikos rezultatus ir tokiu būdu išryškinti jų trūkumus. Įrankis leidžia valdyti tvarią ir saugią regionų plėtrą, orientuojant ją į kuo geresnius ekologinio saugumo rodiklius. Disertacija yra suskirstyta į tris skyrius; disertacija pradedama įvadu ir baigiama išvadomis.
 
Mokslinis vadovas
prof. dr. Manuela Tvaronavičienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 003)
 
Disertacijos gynimo taryba
Pirmininkė
prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 003)
 
Nariai:
– prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 003)
– prof. habil. dr. Gratiela-Georgiana Noja (Vakarų Timisoaros universitetas, Rumunija, Ekonomika – S 004)
– doc. dr. Asta Valackienė (Mykolo Romerio universitetas, Vadyba – S 003)
– dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vadyba – S 004)
 
Daktaro disertaciją galima peržiūrėti:
– Vilniaus Gedimino technikos universiteto talpykloje: https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/157888

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau