Stojantiesiems

Švenčiame bendrystę: VGTU sveikina absolventus gražiausių švenčių proga

Gruodžio 22, 2019

Nors sniego nėra ir, rodos, šventės dar toli, kalendorius sako ką kitą. Ne tik kalendorius, bet ir dovanos, kurios aplankė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) alumni. Kasmet universitetas sveikina absolventus artėjančių švenčių proga, dėkodamas už buvusių studentų meilę universitetui: tų pačių vertybių ir siekių puoselėjimą, išlaikytą tarpusavio bendradarbiavimą pabaigus aukštąją mokyklą. 

Kūrybinių industrijų fakultetas seka savo absolventų pasiekimus, džiaugiasi matydamas absolventų individualumą ir asmeninę perspektyvą, taip pat kūrybinį potencialą, kuris skatina visuomenę kurti kartu. Daug kūrybininkų šiandien savo idėjomis dalinasi įmonėse visame pasaulyje, marketingo, viešųjų ryšių, vizualaus turinio gamybos kryptyse. KIF absolventai matomi ir girdimi nacionalinėje televizijoje, M-1, Žinių radijuje, dalinasi savo požiūriu į gyvenimą su žiūrovais kino industrijoje – filmuoja, montuoja, režisuoja. Kuria visiems gerai pažįstamą turinį Bored Panda svetainėje ir daugybėje žiniasklaidos ir visuomenės informavimo tinklų. Dirba pramogų industrijų nišoje vesdami renginius, kurdami šventes. Buvę VGTU studentai kuria reklamos ir grafinio dizaino srityse, dirbdami su žymiais prekiniais ženklais, tokiais kaip Vinted, SEB, Google, Daniel Wellington ir daug kitų. Gausus būrys KIF kūrybininkų valdo savo įmones ir kuria produktus, atliepiant žmonių norus ir savo svajones.

Tačiau yra kūrybininkų, kurie pasisėmę žinių iš savo Alma Mater liko kurti ir padėti naujoms ateities komunikacijos kartoms savo universiteto fakultete. „Dabar, kaip VGTU darbuotoja, galiu stebėti universiteto pastangas nuolat atsinaujinti ir tobulėti, tad šiek tiek pavydžiu dabartiniams studentams jų studijų aplinkos, renginių, viešų paskaitų ir tarptautinių galimybių“, – teigia Simona Naubetchanovienė Filosofijos ir kultūros studijų katedros administratorė, baigusi bakalauro studijas Verslo vadybos fakultete ir magistro studijas Kūrybinių industrijų fakultete VGTU. Simona katedros administratore dirba jau 5 metus, tačiau vis dar žavisi savo buvusiais dėstytojais, kurie tapo kolegomis. „Studijų metais sutikau nemažai savo dėstomam dalykui atsidavusių dėstytojų, apie kuriuos vis dar norisi pasakoti ir kuriuos vis dar norisi prisiminti ar jų paskaitų dabar nueiti pasiklausyti – E. Žemaitis, J. Lavrinec, A. Radzevičienė, R. Tamošiūnienė, J. Černevičiūtė ir kiti“. 

Deimantė Čiupkovaitė save laiko tikra VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto senbuve. Baigusi Kūrybinių industrijų bakalauro studijas, įstojo į Kūrybos visuomenės komunikacijos magistro studijų programą ir iš karto po studijų pradėjo dirbti Pramogų industrijų katedros administratore. „2012 metais niekaip negalėjau nuspręsti, ką norėčiau studijuoti. O vienintelę man patikusią studijų programą Kūrybines industrijas studijų mugėje man pristatė kaip televizijos laidų vedėjų programą į kurią nėra šansų įstoti. Tuomet galvojau, kad televizijos laidų vedėja būti nenoriu, o ir nežinojau, kad turėsiu visus reikiamus egzaminų balus. Visa laimė, kad mano tėvai ir pusbrolis skatino toliau domėtis ir neleido nuleisti rankų. Taip ir tapau kūrybininke. Man labai smagu ir gera turėti šį vardą ne tik todėl, jog visiems labai smalsu, kas slepiasi po šiuo pavadinimu, bet ir todėl, kad studijų metai padovanojo drąsą domėtis naujais dalykais. Mokytis nebuvo ir vis dar nėra lengva, bet kiek kartų skundžiausi dėl anglų kalbos, viešųjų ryšių ar apskaitos ir audito paskaitose užduotų namų darbų gausos, tiek sykių dvigubai pajaučiau, kad gyvenime šių žinių prisireikė. Man ypatingai džiugu, kad universitetas man padovanojo neįkainojamos tarptautinės patirties, kuri supažindino su kitomis pasaulio kultūromis ir leido pamilti pasaulį ir ypač Lietuvą dar labiau. Užvis svarbiausia, kad čia sutikau žmonių, kurie tapo mano draugais, geriausiais mokytojais ir palaikytojais.“

Deimantė savo kūrybiškumą dovanoja kitiems ne tik patardama studentams katedroje, bet ir kartu su buvusia grupioke, taip pat kūrybininke Akvilina Kurlianske kurdama žemei draugiškas dovanų idėjas –  atvirukus, maišelius, kurie atspindi kūrėjų meilę pasauliui ir siunčia žinutę tausoti ir vertinti jo išteklius. „Jau kelis metus nedrąsiai užsiimam grafinio dizaino darbeliais, sugalvojom, kad metas kurti tai, kas mums idėjiškai ir kūrybiškai artima, todėl dabar kuriam minimalistines iliustracijas ir bandom rast būdus kaip gražiai ir prasmingai jas pateikti. Abi labai žavimės gamtai draugiškomis idėjomis, todėl ir visą kūrybą sudedam į draugiškus gamtai sprendimus (maišelius, popierių ir pan.) Po truputėli plečiamės, drąsėjam idėjomis ir sprendimais ir labai džiūgaujam, kad vis daugiau žmonių atranda mus ir Unique Symbols“.

VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas visai universiteto bendruomenei linki nuotaikingų švenčių ir kūrybiškų artėjančių metų!
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau