Stojantiesiems

Šventės mums, bet tuo pačiu ir didžiulė našta gamtai

Gruodžio 20, 2022

Ekonomistai vis dažniau kalba apie artėjančią ekonominę krizę bei recesiją, kurią gyventojai pajaus Naujaisiais metais. Tačiau iš parduotuvėse nusidriekusių eilių, išaugusio pirkėjų skaičiaus , galima daryti prielaidą, kad gyventojų tai negąsdina. Jie rūpinasi ne tik kalėdinėmis vaišėmis, bet ir dovanomis artimiesiems, šventinėmis dekoracijomis. Nors advento metu ir raginama sustoti bei pagalvoti apie tikrąsias vertybes, remiantis atliktų tyrimų duomenims, gruodžio mėnuo yra labiausiai skatinantis vartojimą. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanės doc. dr. Aušros Zigmontienės, vartotojiškumo didėjimo tendencija – viena esminių mūsų amžiaus aplinkosauginių problemų. Tačiau kiekvienas gyventojas prie jos sprendimo gali prisidėti net ir šventiniu laikotarpiu.  

Ar per Kalėdas išauga vartotojiškumas? Kodėl taip nutinka? 
 
Besiruošdami didžiausioms metų šventėms žmonės plačiai atveria pinigines, dažnai įsigyja visiškai neracionalius ir nereikalingus pirkinius. Kartais būna emociškai sunku atsispirti dovanų pirkimui, tad perkame spontaniškai, neapgalvoję dovanų sąrašo. Tai lemia, kad paskutinę minutę įsigyti pirkiniai dažnai būna menkaverčiai.  
 
Jei nežinote, ką dovanoti artimiesiems, galbūt vertėtų paklausti. Visa tai tam, kad dovanotas daiktas būtų naudingas ir naudojamas. Geriausios dovanos – reikalingos dovanos.  
 
Kokios yra tvarios dovanų pakavimo alternatyvos? 

 
Dovanų pakavimas, kaip ir pačių dovanų pirkimas, dar vienas prieššventinis malonumas. Tačiau koks džiaugsmas išpakuoti dovanas, o po to kalnus popieriaus ir kitų pakavimo elementų mesti į atliekų konteinerius? 
 
Reikėtų nepamiršti, kad susidariusias dovanų pakavimo atliekas reikia tinkamai rūšiuoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios pakavimui naudojamos medžiagos sunkiai arba išvis neperdirbamos. Skaičiuojama, kad kasmet sunaudojamas pakavimo popierius galėtų apjuosti Žemės planetą per pusiaują 150 kartų. Visos šios atliekos vėliau nukeliauja į atliekų konteinerius.  
 
Dovanas galima supakuoti pigiai ir tvariai, nepaliekant kalnų atliekų. Visų pirma, apsižvalgykite savo namuose – gal turite senų dovanų maišelių, nebenešiojamų skarelių, drabužių ar medžiagų skiaučių. Tai daiktai, kurie puikiai tiks dovanų pakavimui. Jei turite senų laikraščių, plakatų ar pirkinių maišelių – jie taip pat gali pasitarnauti.  
 
Vietoje plastikinių virvelių galima panaudoti namuose esančius storesnius siūlus, o kaspinus pakeisti natūraliais elementais – kankorėžiais, eglės šakelėmis, cinamono lazdelėmis ar džiovinto apelsino griežinėliais. Jei dovanojate maisto produktus, juos galite sudėti į seną dėžę ar pintą krepšį.  
 
Kaip per didžiąsias metu šventes nepamiršti tvarumo?  
 
Kalėdos – tai šventė mums, tačiau svarbu nepamiršti, kad jos neprivalo būti našta gamtai. Kiekvienas iš mūsų gali žengti bent po nedidelį žingsnį link tvarių sprendimų: pasirenkant ir puošiant eglutę, renkantis kalėdines dekoracijas, perkant ir pakuojant dovanas, ruošiant vaišių stalą.  
 
Internete galima rasti daug įvairių ir puikių patarimų – tad belieka nors keletu jų pasinaudoti ne tik kuriant šventinę atmosferą, bet ir prisidedant prie gamtinių išteklių tausojimo, švaresnės aplinkos išsaugojimo.  
 
Per Kalėdas žmonės taip pat išmeta daug maisto atliekų. Kaip to išvengti? 
 
Dar vis įprasta tradicija švenčių stalą nukrauti gausiomis vaišėmis, įvairiais patiekalais, tačiau dalis maisto vėliau atsiduria šiukšlių dėžėse. Tyrimai rodo, kad už daugiau nei pusę išmetamo maisto būtent ir yra atsakingi namų ūkiai.  
 
Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos (ES) gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. 
 
Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o jei jos netinkamai tvarkomos, prarandami ir gamtiniai ištekliai. Prieš planuojant gaminti maistą šventiniam stalui, reikėtų pagalvoti, kiek žmonių jį valgys ir kokio dydžio turėtų būti porcijos.  
 
Jei norite išsaugoti tradicijas ir gaminti daugiau patiekalų, įvertinkite, kurie patiekalai bus suvalgyti iš karto, o kurių tik paragausite ir jų gaminkite mažiau, kad vėliau jie neatsidurtų šaldytuve, o vėliau – ir šiukšlių dėžėje.  
 
Kaip galima pasigaminti Kalėdinius žaisliukus iš namuose turimų atliekų? 
 
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos  fakulteto (AIF) bendruomenė dalyvavo Kalėdinių žaisliukų dirbtuvėse, kurių esmė – pasigaminti šventinių dekoracijų ir medžiagų iš atliekų, kurias kiekvienas turi savo namuose. Tai  ir senos medžiagų skiautės, siūlai, sagos, kiaušinių dėklai, vielutės, seni, jau nebenaudojami papuošalai ar po remonto likę cemento likučiai. Visus šiuos daiktus, įjungus fantaziją, galima puikiai panaudoti ir papuošti ne tik savo darbo vietą, bet ir namus.  
 
Pavyzdžiui, panaudojant plastiko atliekas, jas apklijuojant medžiaga, blizgančiais karoliukais, galima pasigaminti kalėdinius žaisliukus. Jų gamybai galima panaudoti ir kiaušinių dėklus bei siūlus. Nepamirškite ir kankorėžių ar medžio šakelių, kurias dekoravus galima pasigaminti išskirtinių papuošimų. Žaisliukų gamyba – kūrybinės dirbtuvės, kurias galima suorganizuoti ir namuose, pritraukiant savo šeimos narius. Tai puiki proga pabendrauti ne tik su savo kolegomis ar namiškiais.  
 
Gaminant dekoracijas universitete, VILNIUS TECH kolegos nestokojo fantazijos, panaudojo ir mandarinų odeles, ir suvalgytų saldainių popierėlius. Svarbiausia – išlaisvinti savo fantaziją. 
 
Nepamirškite, kad dovanos, maistas ir dekoracijos tėra tik simboliai. Bendravimas ir laikas kartu – svarbiausia šventinio laikotarpio dalis.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau