Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistų teigimu, šiuo metu eskaluojamas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos kenkia pasaulio ekonomikos augimui, o vartotojai dėl augančių kainų tampa vieninteliais šio karo pralaimėtojais. Tačiau pralaimėtojais ateityje taps ne tik vartotojai, ir ne tik JAV ar Kinijoje, bet ir Europos Sąjungoje. Panašu, jog politika „leisti kenkti sau, jeigu varžovui tai gali dar labiau pakenkti“ dabartinei JAV administracijai darosi vis labiau priimtina.
Po pirmųjų aštuonių praėjusių metų mėnesių JAV neigiamas užsienio prekybos rezultatas jau siekė 428.7 mlrd. dolerių, t.y. 28,7 mlrd. daugiau, nei prieš metus. Prekybos deficitas su Kinija rugsėjo mėnesį sudarė 32,8 mlrd. dolerių. Prasidėjus muitų kovai, nuo 2018 m. liepos, JAV įvesti muitai Kinijai siekia 550 mlrd., Kinijos JAV – 185 mlrd. dolerių. Todėl eskaluodama šį konfliktą JAV tikisi, jog Kinija artimiausiu metu turės sutikti pradėti finansuoti JAV biudžeto deficitą. Tokiu būdu pavyks įgyvendinti šūkį „Amerika pirmiausia“, kai leidžiama atsitiesti vietiniams fermeriams ir pramonininkams. Juos nustoja spausti pigus kiniškas ir europietiškas importas, jie gali tikėtis parduoti daugiau produkcijos savo šalyje. Priešingu atveju, eksporto į JAV sumažėjimas labai pakenktų Kinijos ūkio augimo stabilumui, kuris šiuo metu yra pats mažiausias per paskutinį dešimtmetį.
Reikia pripažinti, jog Kinija tai supranta ir kadangi nėra tinkamai tam pasiruošusi, tampa lankstesnė ir sutinka siekti kompromiso. Todėl šių metų sausio viduryje (2020.01.15) prezidentas Trumpas pasirašė pradinį prekybos susitarimą su Kinija ir uždarė pirmąjį užsitęsusios ir ekonomiškai žalingos kovos su viena didžiausių pasaulio ekonomikų skyrių.
Paktas skirtas atverti Kinijos rinkas daugiau amerikiečių kompanijų, padidinti žemės ūkio ir energijos eksportą ir užtikrinti didesnę Amerikos technologijų ir komercinių paslapčių apsaugą. Kinija įsipareigojo iki 2021 m. nusipirkti papildomų 200 milijardų JAV dolerių vertės amerikietiškų prekių ir paslaugų ir tikimasi, kad ji sumažins kai kuriuos tarifus, kuriuos ji nustatė Amerikos prekėms. Tačiau susitarimas išsaugo didžiąją dalį tarifų, kuriuos ponas Trumpas įvedė 360 milijardų dolerių vertės Kinijos prekėms. Jame išlieka papildomos bausmės grėsmė, jei Pekinas nesilaikys susitarimo sąlygų.
Tačiau reikšmingi prekybos muitai iš tiesų gali turėti tik trumpalaikį teigiamą poveikį. Jų įvedimas ir didinimas kiniškoms ir europietiškoms prekėms turi savo ilgalaikių neigiamų pasekmių. Apmokestindama savo vartotojus, JAV administracija neabejotinai daro „meškos paslaugą“ vietiniams šių prekių gamintojams, kurie pradeda jaustis vis labiau „patogiai“ ir nėra verčiami mažinti savo produkcijos gamybos sąnaudų. Naivu tikėtis, jog tokios politikos rezultate vietiniai gamintojai ateityje taps vis labiau konkurencingi ir sugebės tinkamai pristatyti savo produkciją tarptautinėse rinkose. Konkurencingomis liks tik tos įmonės, kurios ir šiuo metu sėkmingai eksportuoja savo gerai žinomus prekinius ženklus. Tačiau eskaluojamas prekybos karas neabejotinai pakenks šioms kompanijoms, kadangi tiek Kinija, tiek ir Europos Sąjunga neliks be atsako ir įves importo muitus jų produkcijai, neigiamai paveikdamos jų konkurencingumą savo rinkose.
Kadangi nuo 2019.10.18 JAV įvedė naujus prekybos muitus Europos Sąjungai, pradžioje tai tiesiogiai atsiliepė Europos maisto ir gėrimų gamybos sektoriams –viskio ir vyno gamintojams. Iš pirmo žvilgsnio tai gal ir nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos gamintojais, išskyrus Lietuvos pieno pramonę, kuri eksportuoja tik sūrių į JAV už 1,3 mln. EUR (apie 12 % savo produkcijos). Tačiau, jeigu įvertinsime, jog eksportas į JAV sudaro 30 % škotiško viskio, 20 % viso prancūziško vyno ir apie pusę olandiškų sūrių rinkos, ilgainiui augančios šių prekių kainos JAV žymiai sumažins jų vartojimą, o išaugusi jų konkurencija Europoje dar labiau mažins šių prekių gamintojų pajamas savosiose rinkose. Kartu gali atsitikti, kad ES priėmus atsakomąsias priemones, plačiai žinomi ir populiarūs Kalifornijos vynai Europoje taps neįperkami.
Todėl galima teigti, jog ilgainiui prekybinių karų rezultate atsiras ne laimėtojų, bet daugiau naujų pralaimėtojų, kurie tik silpnins bendrą pasaulinio ūkio augimą ir mažins pasaulinės ekonomikos efektyvumą.
Galerija
