Stojantiesiems

Techninės kūrybos dirbtuvės senjorams grįžo su levituojančiais šviestuvais

Spalio 30, 2020

Antrus metus iš eilės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe organizavo nemokamas šviestuvų gamybos dirbtuves senjorams. Šiais metais senjorai ne tik sukonstravo unikalaus dizaino rankų darbo levituojančius šviestuvus, bet ir įgyjo elektronikos ir fizikinių reiškinių (magnetizmo) žinių. 
„Senjorų užimtumo ir atskirties problema labai paaštrėjo būtent karantino ir koronaviruso pandemijos metu, todėl VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ suteikė senjorams progą ne tik prasmingai praleisti laiką, įgyti naujų technologinių žinių, bet ir pasibaigus dirbtuvėms grįžti namo su levituojančiu šviestuvu rankose. Šia iniciatyva mes siekėme įtraukti senjorus aktyviai domėtis naujausiomis technologijomis ir įrodyti, kad amžius nėra kliūtis imtis gal kiek netikėtų naujų veiklų“, – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ direktoriaus pavaduotoja Lina Pečiūrė. 
Senjorų dirbtuvės vyko „Senjorų avilyje“, kuriame susirinko garbaus amžiaus vilniečiai. Dirbtuvių ciklas susidarė iš trijų susitikimų, kurių metu dirbtuvių dalyviai generavo ir pristatė šviestuvo dizaino idėjas, susipažino su šviestuvų gamybos procesu, naudojamomis technologijomis, produktų dizainu. Senjorai gavo visus reikiamus komponentus, iš kurių VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ specialistai padėjo sukonstruoti levituojančius šviestuvus. Levituojančių šviestuvų gaubtai buvo gaminami taikant „papjė mašė“ techniką, dekoruojami dažais pagal susikurtą individualų dizainą. Magnetų pagalba šie šviestuvai levituoja virš šviestuvų bazių.
„Nors iš pirmo karto levituojantys šviestuvai gali skambėti sudėtingai, visos reikiamos detalės, konstravimo ir technologinės žinios dalyviams buvo pateiktos aiškiai ir sistemingai. VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ komanda užtikrino, kad kiekvienas senjoras dirbtuvių metų gerai praleistų laiką, užmegztų naujų pažinčių ir susipažintų su naujausiomis technologijomis. Be to, kad būtų smagiau, į dirbtuves senjorai atsivedė draugą ar antrą pusę ir kartu prisidėjo prie šviestuvo dizaino kūrimo ir konstravimo“, – pasakoja VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ dizainerė Karolina Vaikšnytė. 
Siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus, dirbtuvių metų buvo išlaikomas saugus atstumas tarp dalyvių ir mokymų vadovų, visų dirbtuvių metu buvo privaloma dėvėti asmenines apsaugos priemones. 

 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau