Automatizacijai ir skaitmenizavimui sparčiai skverbiantis į daugumą pramonės šakų globaliu mastu, didėja aukštos kompetencijos elektronikos bei informacinių technologijų inžinierių poreikis. Šių specialistų paklausa per pastaruosius kelerius metus išaugo ir Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. daugiau nei 95 proc. kvalifikuotų elektronikos ir informacinių technologijų specialistų paklausos sudarė naujai sukurtos darbo vietos.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektroninių sistemų katedros profesoriaus Andriaus Katkevičiaus, šių specialybių atstovai turi itin dideles perspektyvas jau dabar, nes elektronikos inžinierių paslaugų reikia vis platesnio veiklos spektro įmonėse. Šį poreikį ir atspindi inžinierių paklausą auginančios naujos darbo vietos.
„Pastatų automatinės sistemos, transporto priemonių elektronika, pramoninių įrenginių elektronika, išmanūs matavimo įtaisai, antenos, palydovai, išmanieji ryšio įrenginiai, kompiuterija, net ir elementarūs elektroniniai žaislai. Visos šios sritys reikalauja bent vieno, o dažnai ir visos komandos elektronikos inžinierių“, – pabrėžia A. Katkevičius.
Svarba augs ir toliau
Akivaizdu, kad elektronikos ir jos specialistų svarba augs ir toliau, ypač tobulinant esamas ryšio sistemas ir vis dažniau rinkoje naudojant dirbtinio intelekto galimybes, sako profesorius.
„Šiuo metu aktyviai vystomos ryšių technologijos, duomenų apdorojimo technologijos, robotika, intelektualios valdymo ir priežiūros sistemos. Taip pat labai populiarios daiktų interneto technologijos, kai duomenys yra surenkami smulkiuose tinklo mazguose ir vėliau siunčiami į centralizuotus apdorojimo serverius „debesyse“, – teigia A. Katkevičius.
Prekybos technologijų įmonės „StrongPoint“ sistemų palaikymo grupės vadovas ir VGTU Elektros inžinerijos magistras Ričardas Brokas tvirtina, kad šiuolaikinių elektronikos ir informatikos inžinierių kasdienybėje netrūksta kūrybos ir inovacijos, o darbo sritys apima nuo dirbtuvių inžinierių iki techninių produkto vadovų, programuotojų ar projektų vadovų. Pagrindinė jų užduotis – kurti ir vystyti naujas technologijas, programas ar produktus, juos testuoti ir prižiūrėti.
„Jau baigus vidurinę mokyklą, man buvo aišku, kad technologijos turės didelę reikšmę ne tik verslui, bet ir žmonių kasdienybei, todėl būsimą specialybę rinkausi užtikrintai. Dabar elektronikos specialistų reikia IT, technologijų, inžinerinėms, gamybinėms įmonėms. Manau, kad šiuo metu Lietuvos rinka galėtų įsisavinti tikrai daug šios srities specialistų, o ateityje toks poreikis tikrai toliau augs“, – paaiškina R. Brokas.
Specialisto teigimu, elektronikos ir informatikos inžinerijos profesionalai turi geras galimybes sparčiai kopti karjeros pozicijomis, ką rodo ir jo asmeninis pavyzdys.
Technologinio šalies proveržio sąlyga
Pasak VGTU Elektroninių sistemų katedros docento ir Telekomunikacijų instituto direktoriaus Dariaus Plonio, per pastaruosius metus Lietuvoje buvo pastebima pramonės augimo tendencija, tad elektronikos ir informatikos sritys yra itin svarbios ir valstybei. Norėdama siekti didesnio baigiančiųjų absolventų kiekio elektronikos ir informatikos inžinerijų srityse, Vyriausybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per pastaruosius metus didino galinčiųjų studijuoti elektronikos inžineriją vietų skaičių.
Anot D. Plonio, kuo daugiau žmonių dirbs šioje srityje, tuo didesnį technologinį proveržį galima padaryti visos šalies mastu.
„Telekomunikacijose jau diegiamas 5G ryšys, pakeičiantis 4G transliavimo stotis. 5G leidžia pasiekti didesnį duomenų perdavimo greitį. Keičiasi duomenų perdavimo ir saugojimo samprata, yra vystoma decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema (angl., Blockchain). Labai aktualiu pavyzdžiu gali būti ir išplėstinės arba virtualios realybės sritis.
Virtuali realybė daugiausia visiems siejasi su kompiuteriniais žaidimas, tačiau dar nedaug kas žino, jog ji plačiai naudojama pramonėje – įvairiems mokymams vykdyti nuotoliniu būdu arba, kai realūs mokymai būtų per daug pavojingi ir brangūs (orlaivio pilotavimas, gaisro gesinimas, scenų konstravimo darbai ir pan.). Tokios šiuolaikiškos elektronikos sritys kartu verčia pasitempti ir aparatinės įrangos gamintojus“, – sako D. Plonis.
Skatina universitete
Skatinant šių profesijų pasirinkimą VGTU taip pat organizuoja ir specialius užsiėmimus 7-12 klasių moksleiviams, kur šie gali susipažinti su robotų kūrimu, konstruoti, programuoti ir bandyti kosminius palydovus ar kurti „Android“ programėles. O universiteto studentams suteikiama galimybė susipažinti su įvairių įmonių veikla ekskursijų ir pažintinių paskaitų metu.
„Po trečio kurso studijų VGTU organizuojama profesinė praktika, kai kiekvienas studentas susipažįsta su kompiuterizuotas elektronines sistemas arba elektroninius įtaisus projektuojančiomis ar naudojančiomis įmonėmis, jų struktūra ir veikla. Tuomet išanalizuoja jose suprojektuotas bei įdiegtas sistemas arba įtaisus, įgyja naujų žinių, o po praktikos gana dažnai ir pasilieka dirbti tose įmonėse“, – pažymi A. Katkevičius.
D. Plonis taip pat pabrėžia, jog elektronikos ir informatikos sritys susilaukia didelių investicijų ir iš Europos Sąjungos fondų.
„Jų įsteigtos veiksmų programos ir priemonės stipriai prisideda prie mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inžinerinės pramonės augimo Lietuvoje“, – akcentuoja VGTU Telekomunikacijų instituto direktorius.
90 proc. studijas baigusių VGTU Elektronikos fakulteto absolventų įsidarbina iš karto po studijų. Anot A. Katkevičiaus, vien Vilniaus regione jaučiamas ženklus informacinių technologijų specialistų trūkumas.
„Kaip rodo tarptautinės bendrovės „Software Development Academy“ atlikti tyrimai, Vilniuje dirba apie 2800 IT specialistų, o, pavyzdžiui, Kaune – virš 5500 specialistų, todėl labai tikėtina, kad sostinės regione IT specialistų poreikis tik augs“, – pažymi VGTU profesorius.
Galerija
