Stojantiesiems

Tiesus kelias į savo profesiją

Vasario 8, 2017
Gerai besimokantys abiturientai neretai susiduria su dilema: kaip rasti savo tikrąjį pašaukimą, pasirinkti ateities profesiją? Nenumaldomai artėja svarbiausio apsisprendimo metas.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studentų atstovybės Socialinių ir akademinių reikalų komiteto vadovė Radvilė Kaminskytė įsitikinusi: jei žmogus nuoširdžiai domisi tuo, kam turi gebėjimų, jis gali pasiekti puikių rezultatų. „Geriausia įsiklausyti, ką sako tavo vidus. Jei panirę į mėgstamą veiklą užsimirštate, tuomet atsakymas aiškus“, – neabejoja mergina. Radvilę nuo mažumės traukė matematika ir fizika. Tad atėjus laikui rinktis studijų programą, jis pagalvojo: kodėl gi nestudijavus inžinerijos? Juk tai profesija, praktiškai pritaikanti fizikos, chemijos, matematikos, medžiagos mokslo, matematinio modeliavimo, ekonomikos ir praktinės veiklos žinias įvairiose technikos srityse. „Perspektyvų daug, o gerų inžinierių mažai. Įstoti nėra labai sunku, palyginti su socialiniais ar biomedicinos mokslais, tačiau šioje srityje gali labai daug pasiekti, – džiaugėsi specialybės pranašumais R. Kaminskytė. – Tų, kuriems sekasi tikslieji mokslai, neabejoju, laukia tiesus kelias į inžineriją.“
 
Plati sąvoka
 
Pasak pašnekovės, pasirinkęs technologijų mokslus įgyji papildomų gebėjimų kurti, projektuoti, konstruoti. Inžinierius (lot. ingenium – „gebėjimas, išradingumas“), anot jos, gali viską. Inžinerija – plati sąvoka, apimanti daugelį gyvenimo sričių. Pritaikant naujausias žinias, integruojant įvairių kitų sričių profesinę patirtį plėtojami pažangūs technologiniai procesai. Tai mokslas, kuris supa mus kasdien, – nuo mažiausių iki didžiausių dalykų. „Aplinkos, statybų, mechanikos, elektronikos ir elektros, energijos, gamybos, sausumos transporto, – inžinerijos šakas vardijo Radvilė ir pridūrė: – Tai visa, kas mus supa.“
 
Paklausta, kodėl verta rinktis techninės specialybės studijas, VGTU studentų atstovė paaiškino, jog domintis technologijų mokslu neužtenka perskaityti daug knygų ta tema. Kad suprastum, kaip viskas veikia, reikia turėti daug techninių žinių. „Universitete atliekame laboratorinius darbus, tiriame dėsnius, bandome suvokti, kaip viskas veikia, galime „pačiupinėti“ savo ateitį“, – mokslo teikiamą naudą pabrėžė Radvilė.
 
Išmanančių, kompetentingų žmonių, žinančių, kaip veikia technika, kaip ją reguliuoti ir derinti, gebančių dirbti intelektinį, kūrybinį darbą yra palyginti nedaug. Tad ateityje inžinieriaus specialybė bus dar labiau vertinama. „Ši profesija darbo rinkoje paklausi, nes yra universali, suteikianti galimybę greitai persiorientuoti. Taip pat jaučiamas didelis specialistų trūkumas“, – tikino mergina.
 
Lietuvoje ar užsienyje
 
Pastaruoju metu vyrauja tendencija išvažiuoti studijuoti į užsienį. Vis daugiau Lietuvos moksleivių apie tai svajoja. Studijos Lietuvoje ir užsienyje supriešinamos.
 
Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) būsimus studentus ir jų tėvus ragina domėtis svetur siūlomų studijų kokybe, suteikiamais mokslo laipsniais, kvalifikacijomis, išduodamais diplomais, studijų įgyvendinimo būdais, galimybėmis įsidarbinti baigus mokslus. Tai – kriterijai, lemiantys tolesnes galimybes. Pasitaiko atvejų, kai studijas užsienio universitetuose rengia institucijos prie universitetų. Jos priskiriamos profesinio mokymo mokykloms ir nesuteikia aukštojo išsilavinimo.
 
„Baigusieji dvylika klasių svarsto: „Važiuosiu į užsienį, nes ten geriau.“ Bet ar jie tikrai žino, kaip yra Lietuvoje? – retoriškai klausė studentė. – Studijos užsienyje – tarsi saldainiukas, kurį, regis, imtum ir suvalgytum. Neretai nekreipiama dėmesio, kad pasirinktos studijos nepripažįstamos Lietuvoje. Arba jų programoje rašoma viena, o diplome – visai kita. Taip žaidžiama pavadinimais.“
 
Tarptautinis bendradarbiavimas
 
Pašnekovės teigimu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai irgi turi daug galimybių išvažiuoti svetur. Tobulėti, pasisemti vertingos profesinės patirties atliekant praktiką užsienyje gali padėti ERASMUS+ (ES rėmimo, studijų finansavimo, akademinio mobilumo) programa.
 
Eurodesk (Europos jaunimo informacijos tinklo) duomenimis, ERASMUS atvira įvairioms aukštosioms mokykloms, apima visas studijų kryptis ir lygius (pagrindines studijas, magistrantūrą, doktorantūrą). Tai gali būti studijos, praktika, dėstytojų ir kito personalo mobilumo programos, intensyvūs ERASMUS kalbos kursai (EILC), daugiašaliai projektai, pavyzdžiui, tarptautinės intensyvios programos (IP), jungtinės studijų programos (CD), teminiai tinklai (TN), projektai, skirti aukštojo mokslo institucijoms ir įmonėms bendradarbiauti. Galimybę dalį studijų rinktis svečioje Europos Sąjungos šalyje ERASMUS programa kasmet suteikia 180 tūkst. studentų.
 
Vis labiau populiarėja ir programos bei projektai, skatinantys tarptautinį moksleivių, studentų bendradarbiavimą. Jaunimui suteikiama galimybė aplankyti kitas valstybes, pasisemti patirties, praplėsti akiratį. „Pastebime, kad vis daugiau užsieniečių nori studijuoti ir mūsų universitete, ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tokios tendencijos džiugina, nes tampa vis lengviau integruotis į nacionalinę ir tarptautinę mokslo aplinką“, – kabėjo VGTU Studentų atstovybės Socialinių ir akademinių reikalų komiteto vadovė.
 
Daug teorinių žinių
 
Pasauliniu lygiu įvertintos Lietuvos aukštosios mokyklos parengia išties gerus specialistus, ypač inžinierius, gydytojus. „Universitetai suteikia daug teorinių žinių, tuo metu kolegijose gaunamų žinių bagažas ne toks gausus, – lygino R. Kaminskytė, studijuojanti spaudos inžineriją. – Universitetinės studijos labiau orientuotos į bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą, aukščiausio lygio profesinius gebėjimus.“
 
Nors nuolat skelbiama, kad teisininkams ir socialinių mokslų atstovams Lietuvoje sunku rasti darbą, šios profesijos tebėra populiariausios. Žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, dauguma lietuvių mano, jog perspektyviausios profesijos – gydytojo, teisininko ir informacinių technologijų (IT) specialisto. „Ant bangos“ – programavimas. Visuomenėje gaji nuomonė, kad IT – prestižinis dalykas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad specialybės prestižą lemia rinka, – sakė VGTU studentų atstovė. – Tikiuosi, pamažu atsiras vis daugiau norinčiųjų siekti technologijų mokslo žinių.“
 
R. Kaminskytė linkėjo abiturientams nepasiklysti galimybių jūroje, gerai išlaikyti egzaminus, nepasiduoti mokytojų spaudimui ir abejonėms dėl savo sugebėjimų, o renkantis specialybę ragino susikaupti ir viską gerai apsvarstyti. „Nepasilikite sprendimo paskutinei dienai ar savaitei. Dalyvaukite studijų mugėse, visus pasiūlymus vertinkite kritiškai, geriau įsiklausykite į save“, – negailėjo patarimų mergina.
 
 
Romo Jurgaičio nuotrauka
Tekstą parengė Evelina Joteikaitė, Lietuvos žinios

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau