Stojantiesiems

Tvari ir skaitmeninė transformacija keičia universitetus: jie tampa pokyčių katalizatoriais

Birželio 12, 2025
Šiandieniniame pasaulyje tvari ir skaitmeninė universitetų transformacija yra ne tik aktuali, bet ir būtina. Šios temos svarba nėra nauja – jau kelis dešimtmečius Europos Sąjungos (ES) strategijoje aiškiai brėžiama tvarumo ir skaitmenizacijos kryptis ne tik aukštojo mokslo, bet ir viso pasaulio kontekste.
 
„Tvarumas yra prasmingos veiklos pagrindas, o skaitmenizavimas – įrankis, leidžiantis įgyvendinti tvarius sprendimus. Universitetai, kaip ir kitos organizacijos, siekia tvarumo tiek savo veikloje, tiek formuodami visuomenės požiūrį bei rengdami specialistus, gebančius kurti ir įgyvendinti tvarius sprendimus įvairiose srityse. Šie ateities lyderiai ne tik diegia skaitmeninius sprendimus institucijose, bet, svarbiausia, prisideda prie platesnių pokyčių valstybėje bei visuomenėje“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, VILNIUS TECH alumnė dr. Agnė Vaiciukevičiūtė.
 
Pasak jos, universitetai tampa žinių lopšiais, kuriuose formuojamos tvarumo ir skaitmenizacijos kryptys: nuo energetikos iki transporto, viešųjų paslaugų iki verslo inovacijų. Apie tai dr. A. Vaiciukevičiūtė pasakoja ir VILNIUS TECH organizuojamos 53-osios NORDTEK – organizacijos, vienijančios Šiaurės ir Baltijos šalių techniškuosius universitetus – konferencijos metu.
 
Birželio 11–13 d. vykstančios konferencijos tema – „Tvari ir skaitmeninė universitetų transformacija“. Šis inžinerijos švietimo, tvarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo renginys mokslo bendruomenei yra ypač prasmingas – čia gimsta idėjos, kurios vėliau virs realiais sprendimais.
 
„Pagrindinės pranešėjos vaidmuo konferencijoje – ypatingas. Tai puiki galimybė ne tik pasidalinti patirtimi bei garsiai kalbėti apie tai, kas man rūpi – technologijas ir atsakomybę, bet ir paskatinti platesnį visuomenės narių požiūrį į tai, kaip universitetai gali įgalinti visuomenę veikti tvariai ir išmaniai. Lietuva, o ypač Vilnius, žaliąja sostine tampantis miestas, tampa svarbia diskusijų platforma, kur universitetų atstovai iš įvairių šalių gali keistis savo turima patirtimi“, – pabrėžia dr. A. Vaiciukevičiūtė.
 
VILNIUS TECH alumnė atkreipia dėmesį, kad pastarieji ketveri metai, dirbant politikoje ir einant Susisiekimo viceministrės pareigas, parodė, koks svarbus universitetų vaidmuo priimant sprendimus – nuo mokslinių tyrimų iki praktinių sprendimų energetikos, transporto ir kituose sektoriuose. Būtent universitetai teikia žinias, kuriomis remiantis politikai gali formuoti tvarią ir išmanią valstybės ateitį.
 
„Šiandien, kai susiduriame su geopolitiniais iššūkiais, tvarumas įgauna dar didesnę prasmę – tai tampa konkurenciniu pranašumu. Tvarumas – tai gebėjimas efektyviai veikti, kurti didesnę vertę. Visuomenės nariai linkę veikti tuomet, kai mato aiškų rezultatą, o tvarumas bei skaitmenizavimas tą rezultatą leidžia pasiekti greičiau ir efektyviau“, – sako dr. A. Vaiciukevičiūtė.
 
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės, skaitmeniniai sprendimai, įgyvendinti Lietuvoje – nuo eSIM technologijų diegimo energetikos sektoriuje iki dronų naudojimo Vilniuje skenuojant medžius bei prižiūrint tvarką – rodo, kad Lietuva žengia pažangos keliu.
 
Viešojo transporto skaitmeninimas, autobusų ir traukinių bilietų sistemų integracija – puikūs pavyzdžiai, kaip technologijos prisideda prie patogesnės visuomenės narių kasdienybės ir skatina gyventojus rinktis tvaresnes alternatyvas. Vilnius tampa duomenų centru, kuriame miesto procesai analizuojami skaitmeniniu būdu, o duomenys atveriami tiek viešajam sektoriui, tiek verslui.
 
„Universitetų įsitraukimas į valstybės projektus akivaizdus – mokslininkai dalyvauja darbo grupėse, rengia analizes, kurios tampa pagrindu politiniams sprendimams. Tad klausimo, ar universitetai turėtų labiau įsitraukti į tvarių sprendimų kūrimą bei įgyvendinimą, nekyla – jie jau dabar yra neatskiriama pokyčių dalis“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
 
Kalbėdama apie jaunimo sudominimą tvarumo sritimi ir inžinerijos srities mokslų studijomis, VILNIUS TECH alumnė pažymi, kad šios sritys šiuolaikiniame pasaulyje yra ne tik aktualios, bet ir įdomios. Dirbtinis intelektas (DI) ir kitos skaitmeninės technologijos keičia kasdienį pasaulį, tačiau norint jas įgyvendinti, vis dar reikia inžinierių – žmonių, kurie geba suprasti procesus ir pritaikyti technologijas realiame pasaulyje. Inžinieriai ne tik reikalingi, bet ir neatsiejami nuo ateities inovacijų.
 
„Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria universitetai, populiarindami inžinerijos srities mokslų studijas – parodyti, kad inžinerija nėra tik sudėtingos studijos, kartu, tai galimybė kurti prasmingus rezultatus ateities kartoms. Turime padėti jauniems žmonėms suprasti ir patikėti, kad jų pasirinkimas gali turėti teigiamą ir, svarbiausia, realią įtaką pasauliui“, – dėmesį atkreipia VILNIUS TECH alumnė dr. A. Vaiciukevičiūtė. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau