Stojantiesiems

Tvarių asfalto kelių kūrimas prasideda nuo tinkamo bitumo modifikavimo

Rugsėjo 22, 2025
Asfalto mišiniai – mūsų kelių pagrindas, tačiau jo ilgaamžiškumas priklauso nuo vieno iš pagrindinių komponentų – bitumo. Veikiamas ultravioletinės (UV) spinduliuotės, temperatūrų svyravimų ir deguonies, bitumas sensta, kietėja, praranda elastingumą. Tokie pokyčiai spartina plyšių ir provėžų formavimąsi, mažina dangos tarnavimo laiką ir didina priežiūros kaštus bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas per visą kelio gyvavimo ciklą.

Vienas efektyviausių sprendimų asfalto mišinio savybėms pagerinti yra polimerais, dažniausiai stirenu-butadienu-stirenu (SBS), modifikuoto bitumo (PMB) taikymas asfalto mišinio gamybai. Tokio bitumo naudojimas padidina asfalto dangų atsparumą provėžoms, liekamosioms deformacijoms, temperatūrinių ir nuovargio plyšių formavimuisi. Tyrimai rodo, kad asfalto dangų su PMB bitumu eksploatacinis laikotarpis yra nuo 5 iki 10 metų ilgesnis nei dangų, kuriose naudojamas nemodifikuotas bitumas. Tačiau pastebėta ir tai, kad praktikoje šie skirtumai labai kinta: vienos dangos su PMB bitumu tarnauja 20 metų ir daugiau, o kitos – nesiekia 15 metų.

Atsakymas slypi VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto atliktuose tyrimuose

Dėl nepakankamos informacijos apie modifikavimui naudotų medžiagų savybes, iki šiol nebuvo aiškiai žinoma, kas lemia tokius skirtumus. Techniniuose dokumentuose paprastai nenurodoma kokiomis savybėmis pasižymėjo modifikavimui naudotas kelių bitumas ir polimerai (pvz. kelių bitumo komponentinė sudėtis, polimerų molekulinė masė, stireno ir butadieno santykis, struktūra ir pan.). Taip pat nėra nacionalinių ir (arba) tarptautinių vieningų bitumo modifikavimo standartų ar gairių. Todėl neįmanoma susieti PMB bitumo savybių su dangos eksploataciniu laikotarpiu, konkrečiomis klimato ar eismo sąlygoms.

Siekiant suprasti šiuos skirtumus ir sukurti patikimas bitumo modifikavimo gaires, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „UV spinduliuotės ir oksidacijos poveikis skirtingos molekulinės masės polimeru modifikuoto bitumo fiziniam būviui ir mechaniniam funkcionavimui“ (Nr. S-MIP-23-106, vadovas prof. dr. Audrius Vaitkus).

Projekto apimtyje:

  • analizuota kelių tiesyboje bitumo modifikavimui naudojamų SBS polimerų struktūra, molekulinė masė, stireno, butadienio ir vinilo frakcijų kiekiai bei polidispersiškumas;
  • vertintas skirtingų PMB bitumo gamintojų (apimant tiek naftos perdirbimo kompanijas, tiek ir asfalto gamintojus, kurie patys modifikuoja bitumą) rinkoje siūlomų PMB bitumų komponentinės sudėties ir mechaninių savybių kitimas;
  • tirta bitumo modifikavimui taikomos metodikos įtaka galutinėms PMB bitumo savybėms;
  • analizuota PMB bitumo mechaninių savybių priklausomybė nuo pradinio (nemodifikuoto) bitumo komponentinės sudėties bei naudojamo SBS kiekio ir savybių;
  • vertinta PMB bitumo atsparumo UV spinduliuotei ir oksidacijai priklausomybė nuo pradinio (nemodifikuoto) bitumo komponentinės sudėties ir SBS savybių;
  • atlikta PMB bitumo savybių poveikio asfalto mišinio funkcionavimui validacija.
Atlikti tyrimai parodė, kad net esant tam pačiam polimero kiekiui PMB bitumo savybės (pvz. atsparumas provėžų susidarymui) gali skirtis iki 2 kartų ir daugiau ir tai lemia modifikavimui naudoto bitumo komponentinė sudėtis ir paties polimero savybės. Projekto vadovas prof. dr. Audrius Vaitkus pabrėžia, jog tai reiškia, kad viena vertus – normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus atitinkantis PMB bitumas gali būti labai skirtingos kokybės, o kita vertus – dangos tarnavimo laikotarpis gali būti prognozuojamas tik žinant tikslią modifikavimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, mokslininkų komanda sukūrė bitumo modifikavimo gaires ir modelį, kuriame išskirti patvaraus, klimatui atsparaus PMB bitumo gaminimo esminiai veiksniai:
  • pradinio (nemodifikuoto) bitumo komponentinės (cheminės) sudėties, ypač sočiųjų angliavandenilių ir dervų kiekio, vertinimas;
  • pagaminto PMB bitumo atsparumo provėžų susidarymui vertinimas atliekant MSCR (angl. Multiple Stress Creep and Recovery) bandymą;
  • pagaminto PMB bitumo jautrumo plyšių formavimuisi dėl bitumo senėjimo (oksidacijos) vertinimas pagal G-R (angl. Glover-Rowe) parametrą.
„Šios gairės ir modelis sudaro sąlygas kurti didesnį atsparumą klimato kaitos poveikiui turinčius PMB bitumus, kurių taikymas praktikoje lemia ilgesnį asfalto dangų eksploatacinį laikotarpį ir retesnį intervencijos į infrastruktūrą poreikį. Tai tiesiogiai prisideda prie ŠESD emisijų mažinimo.“ – sako projekto vadovas prof. dr. Audrius Vaitkus.

Bendradarbiavimas ir tarptautinis pripažinimas

Įgyvendintas projektas išsiskyrė tarpdisciplininiu bendradarbiavimu. SBS polimerų analizė atlikta kartu su Vilniaus universiteto Chemijos instituto mokslininkais. Taip pat bendradarbiauta su Antverpeno universitetu, vykdžiusiu panašaus pobūdžio tyrimus. Abiejų mokslinių grupių tarpiniai rezultatai buvo apjungti rengiant bendrą mokslinę publikaciją, leidusią dar giliau įvertinti SBS polimerų savybių ir kiekio įtaką PMB bitumo savybėms. Bendra publikacija pristatyta prestižinėje „European Asphalt Technology Association (EATA)“ konferencijoje, kurioje Kelių tyrimo instituto vyriausiajai mokslininkei dr. Juditai Škulteckei kartu su atstovu iš Antverpeno universiteto įteiktas geriausio pranešimo apdovanojimas.

„Šis apdovanojimas – tai ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir svarbus ženklas, kad Lietuvoje atliekami tyrimai yra reikšmingi tarptautinei mokslo bendruomenei. Bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių galime greičiau rasti sprendinius, padedančius kurti ilgaamžiškesnes ir tvaresnes kelių dangas,“ – sako dr. Judita Škulteckė.

Lietuvos indėlis į polimerais modifikuoto bitumo tyrimų sritį

Sukurtos bitumo modifikavimo gairės ir modelis leidžia ne tik giliau suprasti bitumo ir polimerų sąveiką, bet ir padeda tiksliau parinkti medžiagas, užtikrinančias ilgaamžiškesnį asfalto dangų tarnavimą. Tai svarbus žingsnis link tvarios kelių infrastruktūros.
 

Galerija

Panašios naujienos

Moterų vadovaujamiems giliųjų technologijų startuoliams – galimybė gauti 75 tūkst. eurų finansavimą
Moterų vadovaujamiems giliųjų technologijų startuoliams – galimybė gauti 75 tūkst. eurų finansavimą
Moterų vadovaujami giliųjų technologijų (angl. deep tech) startuoliai kviečiami teikti paraiškas Europos Sąjungos finansuojamai programai „Women TechEU 2“. Ši iniciatyva skirta stiprinti moterų verslumą technologijų srityje, skatinti inovacijų plėtrą ir padėti perspektyviems startuoliams pasirengti tolimesniam augimui bei papildomo finansavimo pritraukimui. Atrinkti programos dalyviai gaus 75 000 eurų dotaciją bei galimybę dalyvauti šešių mėnesių trukmės individualiai pritaikytoje verslo plėtros programoje. Jos metu startuoliams bus teikiamos mentorystės, konsultavimo ir mokymų paslaugos, padėsiančios spartinti verslo augimą ir stiprinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bendras programos „Women TechEU 2“ biudžetas siekia 12 mln. eurų. Planuojama finansuoti 160 moterų vadovaujamų startuolių iš visos Europos. Paraiškų teikimo tvarka Naujojo kvietimo paraiškų teikimo procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pareiškėjai turi pateikti tinkamumo vertinimo paraišką (Eligibility Strand), kurios metu tikrinama, ar startuolis atitinka programos reikalavimus. Tinkamais pripažinti pareiškėjai bus pakviesti teikti išsamią paraišką (Full Proposal). Tinkamumo vertinimo etapas prasidėjo 2026 m. birželio 1 d. Paraiškos priimamos nuolat, o vertinimas vykdomas kas savaitę – paraiškų pateikimo terminas yra kiekvieną antradienį iki 18.00 val. (17.00 val. CEST). Pirmasis terminas – 2026 m. birželio 30 d., galutinis – 2027 m. liepos 13 d. Tinkamumo vertinimo rezultatai pareiškėjams pateikiami ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo paraiškos pateikimo termino. Kas gali dalyvauti? Programa skirta moterų vadovaujamiems ankstyvosios stadijos giliųjų technologijų startuoliams. Norint pretenduoti į finansavimą, turi būti įvykdytos šios sąlygos: bent viena startuolio įkūrėja arba bendrakūrėja yra moteris, moteris eina aukščiausio lygio vadovaujančias pareigas (generalinės direktorės, technologijų direktorės ar kitas lygiavertes pareigas), moterims priklauso ne mažiau kaip 25 proc. įmonės akcijų. Programos tikslai „Women TechEU 2“ siekia: skatinti moterų verslumą giliųjų technologijų srityje, padėti inovatyviems startuoliams plėstis ir pritraukti papildomą Europos Sąjungos finansavimą, stiprinti Europos inovacijų ekosistemas, remti naujų technologijų kūrimą ir komercializavimą. Potencialūs pareiškėjai raginami iš anksto susipažinti su paraiškų teikimo gairėmis ir nelaukti paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Daugiau informacijos rasite čia: https://womentecheurope.eu/active-calls/ 
Plačiau
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga
Nauja VILNIUS TECH elektroninė knyga: Kristina Stankevičiūtė, Jūratė Černevičiūtė, Stasys Mostauskis, Liutauras Labanauskas, Marius Salynas Reflektuojant popkultūrą: teorijos ir tyrimai  Kolektyvinė monografija Ši knyga – pirmoji iš suplanuotų penkių monografijų ciklo „Popkultūra Lietuvoje“ dalių. Jos svarbiausia užduotis yra apžvelgti lietuviškame kontekste aktualią populiariosios kultūros reiškinio sampratą ir jo percepcijos pobūdį, taip suformuojant teorinį pagrindą tolimesnei popkultūros lauko analizei, kurią numatoma pateikti kitose ciklo dalyse. Bendras viso monografijų rinkinio tikslas – nubrėžti Lietuvos popkultūros lauko žemėlapį ir apžvelgti dabartinę jos situaciją, vertinant tiek istorinę raidą, tiek galimas ateities tyrimų perspektyvas. Pirmojoje dalyje pateikiamos teorinės diskusijos, nusakančios popkultūros reiškinio sampratą ir jo filosofinius, estetinius ir industrinius bruožus bei kilmės istoriją, kuri remiasi tradicine populiariosios kultūros reiškinio sąvoka kaip opozicija rimtajai arba aukštajai kultūrai. Šiuos tekstus galima apibendrintai įvardyti kaip akademinių tyrinėjimų sritį, orientuotą į teorinę popkultūros refleksiją. Leidinys skirtas kultūros studijų lauko tyrėjams, studentams ir visiems, besidomintiems kultūros lauko procesais. Elektroninė knyga  >>> * VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau