Stojantiesiems

Tvarumo ir skaitmeninės transformacijos lyderiai renkasi į NORDTEK konferenciją Vilniuje

Gegužės 30, 2025
Kaip techniškieji universitetai gali aktyviai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, tvaresnio miestų vystymosi ir išmaniųjų sprendimų kūrimo, kokia yra piliečių įtraukimo ir tarptautinės partnerystės svarba bei koks dirbtinio intelekto (DI) vaidmuo tvarumo kontekste? – Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškos NORDTEK konferencijos dalyviai jau birželio 11–13 d. 
 
NORDTEK organizacija vienija Šiaurės ir Baltijos šalių techniškuosius universitetus. Jau 53-ąją NORDTEK konferenciją šiemet organizuoja VILNIUS TECH, ir tai bus reikšmingas inžinerijos švietimo, tvarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo renginys Lietuvoje. 
 
Pagrindinė konferencijos tema – „Žalioji ir skaitmeninė universitetų transformacija“ (angl. Green and Digital University Transformation) – atitinka ne tik aktualiausius technologinių universitetų iššūkius, bet ir miestų, šalių bei visos Europos siekius gyventi ir veikti tvariau bei išmaniau. 
 
Konferencijoje laukiami aukštųjų mokyklų bendruomenės nariai, savivaldybių ir verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai bei visi, kuriems rūpi žalesnė ir pažangesnė ateitis. 
 
„Simboliška, jog 2025 metais Vilnius buvo oficialiai paskelbtas Europos žaliąja sostine, tad šis renginys yra neeilinė proga parodyti, jog ne tik VILNIUS TECH, bet ir visa Lietuva žengia tvarumo keliu. Kviečiame visus susidomėjusius dalyvauti – aptarsime universitetų poveikį ir vaidmenį, siekiant tvarumo tikslų, vykdant skaitmeninę transformaciją ir plėtojant miesto bei universiteto bendradarbiavimą“, – kviečia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas.  
 
Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų – Agnė Vaiciukevičiūtė – buvusi susisiekimo viceministrė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė – apie politikos formuotojų vaidmenį žaliojoje ir skaitmeninėje transformacijoje, Helen Sooväli-Sepping – tvarumo ekspertė – kels provokuojantį klausimą: ar tvarumas – praeitis, ar, priešingai, tai tik naujo, gilesnio ir efektyvesnio požiūrio į tvarumą pradžia? Oliver Zofic – ,,Microsoft“ vyresnysis „Modern Workplace“ specialistas ­– apie universitetų skaitmeninimo iššūkius, Anton Nikitin – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas – apie miesto žaliąją strategiją. 
 
Pasak VILNIUS TECH alumnės A. Vaiciukevičiūtės, universitetai šiandien keičia savo funkciją – iš tradicinių žinių perdavimo institucijų jie tampa aktyviais pokyčių iniciatoriais. Studijos vis dažniau grindžiamos tarpdiscipliniškumu ir realių problemų sprendimu: tvarumo klausimai aktualūs ne tik inžinerijos, bet ir ekonomikos, informacinių technologijų ar dizaino studijose. 
 
„Šiandien, kai susiduriame su geopolitiniais iššūkiais, tvarumas įgauna dar didesnę prasmę – tai tampa konkurenciniu pranašumu. Tvarumas – tai gebėjimas efektyviai veikti, kurti didesnę vertę. Visuomenės nariai linkę veikti tuomet, kai mato aiškų rezultatą, o tvarumas bei skaitmenizavimas tą rezultatą leidžia pasiekti greičiau ir efektyviau“, – sako dr. A. Vaiciukevičiūtė.
 
Į konferenciją atvyks universitetų rektoriai, dekanai, dėstytojai, tyrėjai, doktorantai ir studentai iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos, Estijos, Latvijos bei Lietuvos. Diskusijose dalyvaus ir miesto, verslo bei politikos lyderiai. Dalyvių laukia 3 dienas truksianti turininga programa: teminės ekskursijos, darbo grupės, pranešimai bei kultūrinė programa.  
 
NORDTEK organizacijai VILNIUS TECH priklauso jai dar nuo 2019 metų. NORDTEK priklausantys universitetai glaudžiai bendradarbiauja švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse. Taip pat – skatina bendrus Europos projektus, prisideda prie tvaraus, ilgalaikio bendradarbiavimo, didinant Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą pasaulio mokslo ir mokslinių tyrimų srityje. 
 
Konferencija vyks 2025 m. birželio 11–13 d. VILNIUS TECH Tvarumo centre, Saulėtekio al. 11, ir Senamiesčio rūmuose Trakų g. 1, Vilniuje. Renginys vyks anglų kalba, būtina išankstinė registracija, kurią rasite ČIA
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau