Šiuo metu daugiau nei 4000 bendromis jėgomis lietuvių ir latvių pagamintų baldų jau yra penkiolikoje slėptuvių Kyjive, Chersone, Charkive, Odesoje bei priedangose metro.
Jų išskirtinumas – ypatinga konstrukcija. Iš faneros lakštų išpjauti komponentai jungiasi tarpusavyje be jokių varžtų ir gali būti surenkami rankomis nenaudojant įrankių, todėl nuo 2022 m. Ukrainoje naudojami slėptuvėse bei karo zonoje.
„Modelis MILI, skirtas kariams arba tiems, kurie jį naudoja ekstremaliomis sąlygomis. Tai itin lengvas, tvirtas ir greitai surenkamas gultas. Kurdami lovos modelį KOPA siekėme funkcionalaus kompaktiškumo. Sukūrėme dėžės principu iš dviejų dalių sudedamos lovos projektą. Toks produktas gali pasitarnauti ten, kur būtina taupyti erdvę, kur jo naudojimas gali būti laikinas. Jis puikiai tinka stovykloms, slėptuvėms, pabėgėlių centrams. Modelis TIKI labiau primena tradicinį lovos formatą ir pritaikytas nuolatiniam naudojimui. Tačiau ir čia pritaikyti moduliškumo, greito surinkimo, nenaudojant įrankių, principai“, – pasakoja dr. L. Krūgelis.
Diplomatas M. Kozyrenko pasakojo, jog lietuvių sukurti moduliniai stalai ir kėdės taip pat praverčia požeminėse mokyklose Zaporižėje, Nikolajeve, Chersone ir kitose srityse. Tokias mokyklas buvo nuspręsta įrengti, siekiant nenutraukti mokymo proceso ir apsaugoti vaikus per antskrydžius.
„Jūsų sukurti produktai – labai inovatyvūs. Pirmą kartą juos pamatėme 2022 metais, kai Vytas Liudžius atvežė mums pirmąją bandomąją partiją, kurią pademonstravome Parlamento gynybos komitetui ir Nacionalinės policijos kovinėms brigadoms. Viskas prasidėjo nuo lovos. Ir visi suprato, kad toks produktas galėtų būti panaudotas slėptuvėse, kur po sunkios kovos dienos gali sausai prigulti pailsėti, suteikti greitąją medicininę pagalbą, nes mobili ir paprastai išsirenka, susideda, yra lengva ir tuo pačiu metu gerai išlaiko svorį“, – bendradarbiavimo pradžią prisiminė M. Kozyrenko.
Ukrainietis priduria, jog tai – labai svarbus projektas, kadangi tokių baldų reikia daug ir jų reikės dar ilgai. Vienos požeminės klasės įrengimas kainuoja 10-20 tūkstančių, todėl lietuvių ir latvių dovanojami baldai jiems yra neįkainojamos vertės.
Šie gaminiai pravers ir ateityje, kai bus atstatomi sugriauti gyvenamieji namai, daugiabučiai, juose reikės greitai apgyvendinti šeimas.
„Bet koks rėmėjas gali pavargti remti, tačiau karas kaip tęsiasi, taip ir tęsiasi toliau. Dėl to svarbu kalbėti apie šio projekto svarbą ir ilgalaikį paramos tęstinumą. Mano vizito tikslas – įrodyti Lietuvoje sprendimus priimančiai valdžiai, kad šį projektą reikia ir toliau remti aukščiausiu lygmeniu ir padėti jį toliau realizuoti ir modernizuoti.
Nes šiandien tai – mokyklos, o ryt poryt – universitetai, ligoninės ir t.t. Lietuvos pinigai, kurie investuojami į šį projektą, ir toliau lieka Lietuvos ekonomikoje. Mes tik prašome jūsų sukurto inovatyvaus produkto, kad galėtume juo naudotis ir išsaugoti ukrainiečių gyvybes“, – sako M. Kozyrenko.
Šiuo metu didžiausias šių baldų rėmėjas yra „Latvijas finieris“, dovanojantis fanerą ir dengiantis 70 proc. gamybos. Kitus 20-30 proc. padengia UAB DUV. Per šį bendradarbiavimo laikotarpį įmonės ir doc. dr. L. Krūgelis jau sukūrė 14 skirtingų gaminių, iš kurių 12 jau patentuoti.
Į šį modulinių baldų projektą įsitraukia ir kiti universiteto bendruomenės nariai. Praėjusį pavasarį trys Architektūros fakulteto Dizaino katedros „Pramonės gaminių dizaino“ studijų programos studentai savo baigiamuosiuose darbuose siūlė praplėsti iš faneros gaminamų baldų asortimentą. Pavyzdžiui, gaminti ne tik lovas, bet ir kitus baldus, reikalingus slėptuvėms – kėdes, stalus, spinteles. „Plėsti siūlomų baldų pasirinkimą svarbu ir todėl, kad juos panaudoti bus galima ne tik įrenginėjant slėptuves. Šie gaminiai itin pravers ir tuomet, kai bus atstatomi sugriauti gyvenamieji namai, daugiabučiai, o juose reikės greitai apgyvendinti šeimas“, – pažymi docentas.
Padeda projektuoti ir slėptuves
UAB DUV ir VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas doc. dr. L. Krūgelis padeda suprojektuoti bei įrengti slėptuves, prie kurių pritaiko ir baldus.
„Įrenginėjant slėptuves kyla nemažai iššūkių, nes jų nuo nulio sukurti negalime pastato projektavimo metu, turime prisitaikyti jau prie esamos situacijos. Kiekviename objekte mes gauname skirtingas patalpas, turinčias skirtingus inžinerinius niuansus. Įrenginėdami slėptuves, pritaikome jas žmonėms – stengiamės suprojektuoti pastarąsias taip, kad jie turėtų kur atsisėsti, kad jose būtų kur laikyti pledus, antklodes, maisto bei vandens atsargas. Kitaip tariant, stengiamės, kad sąlygos slėptuvėse būtų kuo humaniškesnės“, – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas.
Anot dr. L. Krūgelio, Lietuvoje slėptuvės kol kas dar nėra masiškai įrenginėjamos, tačiau su atitinkamomis įstaigomis jau bendraujama, o artimiausiu metu bus teikiami pasiūlymai dėl pastarųjų įrenginėjimo.
Netolimoje ateityje mokyklos bei kitos įstaigos bus įstatymiškai įpareigotos įsirengti erdves, skirtas pasislėpti. Tai – puiki proga VILNIUS TECH ir įmonės UAB DUV atstovams pasidalyti sukaupta patirtimi bei pasiūlymais.
„Mano manymu, Lietuvoje reikia įrenginėti slėptuves, juk tai prisideda prie žmonių saugumo ir išgyvenamumo. Mes nežinome, kiek laiko, esant reikalui, ten turėtume praleisti.
Svarbu pabrėžti, kad grėsmės žmonių gyvybei – ne tik karas ar raketų atakos. Tai gali būti ir stichinės nelaimės ar atominės katastrofos. Juk sąlyginai netoli Lietuvos yra Astravo atominė elektrinė, dėl kurios saugumo negalime būti tikri. Įvykus panašiai ar kitai nelaimei, reikėtų ilgą laiką praleisti slėptuvėse, o tam turi būti sudarytos ir tinkamos sąlygos. Priešingu atveju, žmonėms sutrikdoma sveikata, jie pervargsta ne tik fiziškai, bet ir morališkai“, – pažymi VILNIUS TECH ekspertas.
Galerija
