Universitetų aukštojo mokslo didaktikos centrai. Arba: Ar ir užsienyje dėstytojai turi mokytis mokyti?

Birželio 26, 2019

Mintys po vizito Vienos technikos universitete (Austrija)

Svarbiausias VGTU Edukacinių kompetencijų grupės tikslas – organizuoti edukologines veiklas dėstytojams ir skatinti juos taikyti inovatyvius metodus aktyvinant studentus. Todėl planuodamos vizitus pagal Erasmus+ mainų programą, užsienio aukštosiose mokyklose ieškome panašių padalinių, atsakingų už dėstytojų edukologinių kompetencijų tobulinimą. Per 2018-2019 metus iš viso aplankėme tris tokius centrus. 2018 m. pavasarį Vida viešėjo Talino technikos universiteto (TTU) Inžinerinės pedagogikos centre, Gražina – Miuncheno technikos universiteto (TUM) centre „ProLehre“, o šių, 2019 m., gegužės mėnesį jau drauge svečiavomės Vienos technikos universiteto (TUW) skyriuje „focus:lehre“. Šie centrai universitetuose sėkmingai veikia jau daugelį metų, pvz., TTU nuo 2001 m., o TUM net nuo 1993 m., tad turi sukaupę daug vertingos patirties. 
Su visais centrais jau prieš kelionę buvome užmezgusios ryšį, tad ir sutiktos buvome tikrai svetingai, o kiekviena sudaryta programa buvo intensyvi ir turininga, apimanti tiek pasidalijimą patirtimi su centrų darbuotojais, tiek dalyvavimą seminaruose, paskaitų stebėjimą, ekskursijas po skirtingus universitetų fakultetus, laboratorijas, susitikimus su dėstytojais ir pan. 
Labiausiai, žinoma, mus domino, kaip organizuojamas dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas. Praktikos išties įvairios. Štai TUW, kuriame baziniai edukologiniai mokymai yra privalomi kiekvienam naujam dėstytojui, seminarus vedantys lektoriai yra samdomi iš išorės, o TTU ir TUM centrų darbuotojai, turintys pedagoginį – mokslinį krūvį, ir patys veda mokymus. Miuncheno technikos universiteto dėstytojai už dalyvavimą seminaruose privalo susimokėti dalyvio mokestį, o TTU ir TUW vidiniai mokymai, panašiai kaip VGTU, organizuojami nemokamai. Be abejo, šalia mokymų siūlomos ir individualios konsultacijos dėstytojams, jų paskaitų stebėjimas ir aptarimas. Neretai taikoma praktika, kai dėstytojai stebi vieni kitų užsiėmimus, po to juos kolegiškai aptaria, pasidalija patarimais apie dėstymo metodus, studentų motyvavimą ir pan. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama su fakultetais. Pavyzdžiui, kiekvienas TUM centro darbuotojas yra atsakingas už tam tikrą universiteto fakultetą, su juo palaiko glaudų ryšį ir, atsižvelgdamas į fakultete dėstomų dalykų specifiką, rengia didaktines rekomendacijas, metodinę medžiagą bei konsultuoja dėstytojus. Pastaroji centro funkcija primena mūsų edukologinių kompetencijų ekspertų veiklas VGTU fakultetuose. 
Panašumų radome ir daugiau. Tiek VGTU, tiek užsienio universitetų centrų siūlomų seminarų temos yra tos pačios: aktyvaus dėstymo metodai, vertinimo metodai, probleminis mokymas, refleksija, prezentacijų rengimas, viešasis kalbėjimas, moderniųjų technologijų taikymas studijų procese ir pan. Kadangi turėjome galimybę dalyvauti dviejuose mokymuose vietiniams dėstytojams („Vizualizavimo galimybės planšetinio kompiuterio pagalba“ bei „Skaitmeninių išteklių taikymas mokymo(si) procese“), galime pasidžiaugti, kad seminarų vedimo metodikos yra tokios pačios kaip mūsų – mokymai vyksta interaktyviai, tik žymiai mažesnėse grupėse. 
Vienas žymesnių į akis kritusių skirtumų yra platesnės tokių centrų funkcijos – TUM ir TUW padalinių veiklos apima ne vien darbą su dėstytojais, bet ir studentais: centrų darbuotojai teikia jiems įvairias konsultacijas mokymosi, streso valdymo ir kitais klausimais, organizuoja seminarus. Taip pat kuruoja studentų-tutorių ir studentų-mentorių veiklas. Įdomu, kad, pavyzdžiui, Vienos technikos universitete studentų-tutorių darbas – teikti dalykinę pagalbą jaunesnių kursų studentams – yra apmokamas, o studentams-mentoriams už šią veiklą kaip bendrųjų kompetencijų tobulinimą įskaitomi 2 ECTS.  
Dar viena graži kasmetinė užsienio universitetų tradicija – geriausių dėstytojų nominavimas ir rinkimai. Geriausi metų dėstytojai pagerbiami šventinės ceremonijos metu, jiems skiriami apdovanojimai. Vienos technikos universiteto išrinkti geriausi dėstytojai gauna paties universiteto darbuotojų sukurtą ir 3D spausdintuvu išspausdintą statulėlę bei 5000 eurų, kuriuos gali išleisti savo darbo su studentais sąlygų gerinimui: nusipirkti mokslinės literatūros, apsimokėti konferencijos dalyvio mokestį ir pan. 
Akį džiugina moderniai įrengtos užsienio universitetų erdvės, ant sienų kabantys vaizdingi plakatai, iliustruojantys universiteto studentų ir dėstytojų veiklas ir pasiekimus: sukurtus IT produktus, vykusius projektus, bendradarbiavimą su įmonėmis ir t.t. Tai kuria gyvo universiteto įvaizdį. Didele dalimi prie to prisideda ir spalvingos grupiniam darbui skirtos erdvės, kur studentai tarp užsiėmimų susėdę drauge mokosi ar tiesiog ilsisi. Taip pat grupiniam darbui pritaikytos auditorijos, dėstytojams leidžiančios užsiėmimus organizuoti aktyviai, įdomiai, moderniai.
Iš kiekvieno Erasmus+ vizito parsivežame ne tik įspūdžių, bet ir konkrečių minčių, kaip patobulinti Edukacinių kompetencijų grupės veiklas – parengti seminarą nauja tema, parekomenduoti VGTU dėstytojams naują dėstymo metodą, pagerinti seminarų organizavimo tvarką ir pan. Labai svarbu, kad lieka užmegzti ryšiai su užsienio universitetų aukštojo mokslo didaktikos centrais, atveriantys kelius tolesniam bendradarbiavimui. 
Doc. dr. Gražina Droessiger, doc. dr. Vida Navickienė

 

Galerija

Panašios naujienos

Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas lankėsi Orleano universitete (Université d’Orléans), kuris šiemet mini 720-ąsias įkūrimo ir 60-ąsias atkūrimo metines. Vizito metu Europos universitetų ATHENA aljanso atstovai ir universitetų vadovai aptarė Europos mokslo ateities perspektyvas, mokslinių tyrimų finansavimą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. [caption id="attachment_133294" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] Diskusijose – Europos mokslo prioritetai „Simboliška, kad universiteto sukaktį lydėjo diskusijos apie ateitį. ATHENA aljanso ir universitetų vadovai dalijosi patirtimi, kaip pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams, stiprinti jų poveikį visuomenei ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio skirta žaliajai transformacijai, Europos mokslinių tyrimų politikai ir universitetų tinklų bendradarbiavimui. Šios temos išlieka svarbios siekiant, kad universitetuose kuriamos žinios ir inovacijos prisidėtų prie visuomenei aktualių iššūkių sprendimo“, – apie apsilankymą Prancūzijoje pasakojo VILNIUS TECH rektorius. [caption id="attachment_133293" align="alignnone" width="1180"] VILNIUS TECH rektorius prof. dr. R. Kliukas, Studijų prorektorė prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. A. Radzevičienė (viduryje)[/caption] Kartu su juo į Orleaną vyko ir VILNIUS TECH Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. Asta Radzevičienė. Vizito metu taip pat vyko iškilminga Garbės daktaro vardo ir insignijų įteikimo ceremonija. Šis akademinis įvertinimas skirtas trims iškiliems mokslininkams: prof. dr. Ermanno Calzolaio iš Italijos, prof. dr. Peteriui Haringui Bolívarui ir prof. dr. Petrai Reinke iš Vokietijos. Jų moksliniai pasiekimai, profesinis atsidavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir tarptautinės mokslinių tyrimų sklaidos. [caption id="attachment_133292" align="alignnone" width="1179"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] „Ačiū šeimininkams ir ypatingai – Éric Blond, Orléans universiteto rektoriui, ir mokslo prorektorei Camelia Turcu už svetingumą, kūrybiškumą ir įkvėpimą. Linkėjimai partneriams – ATHENA aljansas yra vienas sėkmingiausių Europos universitetų bendradarbiavimo pavyzdžių!“, – po kelionės dalijosi prof. dr. Romualdas Kliukas. ATHENA – bendradarbiavimas, kuriantis vertę VILNIUS TECH dalyvavimas ATHENA aljanso veikloje stiprina universiteto tarptautinius ryšius ir sudaro sąlygas bendroms iniciatyvoms mokslo, studijų ir inovacijų srityse. Universitetų bendradarbiavimas leidžia telkti skirtingų šalių akademines bendruomenes, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų Europos ateičiai svarbiems klausimams. Tokie susitikimai taip pat padeda stiprinti partnerystes ir kurti naujas bendrų mokslinių tyrimų galimybes.
Plačiau