Stojantiesiems

Universitetų aukštojo mokslo didaktikos centrai. Arba: Ar ir užsienyje dėstytojai turi mokytis mokyti?

Birželio 26, 2019

Mintys po vizito Vienos technikos universitete (Austrija)

Svarbiausias VGTU Edukacinių kompetencijų grupės tikslas – organizuoti edukologines veiklas dėstytojams ir skatinti juos taikyti inovatyvius metodus aktyvinant studentus. Todėl planuodamos vizitus pagal Erasmus+ mainų programą, užsienio aukštosiose mokyklose ieškome panašių padalinių, atsakingų už dėstytojų edukologinių kompetencijų tobulinimą. Per 2018-2019 metus iš viso aplankėme tris tokius centrus. 2018 m. pavasarį Vida viešėjo Talino technikos universiteto (TTU) Inžinerinės pedagogikos centre, Gražina – Miuncheno technikos universiteto (TUM) centre „ProLehre“, o šių, 2019 m., gegužės mėnesį jau drauge svečiavomės Vienos technikos universiteto (TUW) skyriuje „focus:lehre“. Šie centrai universitetuose sėkmingai veikia jau daugelį metų, pvz., TTU nuo 2001 m., o TUM net nuo 1993 m., tad turi sukaupę daug vertingos patirties. 
Su visais centrais jau prieš kelionę buvome užmezgusios ryšį, tad ir sutiktos buvome tikrai svetingai, o kiekviena sudaryta programa buvo intensyvi ir turininga, apimanti tiek pasidalijimą patirtimi su centrų darbuotojais, tiek dalyvavimą seminaruose, paskaitų stebėjimą, ekskursijas po skirtingus universitetų fakultetus, laboratorijas, susitikimus su dėstytojais ir pan. 
Labiausiai, žinoma, mus domino, kaip organizuojamas dėstytojų kvalifikacijos tobulinimas. Praktikos išties įvairios. Štai TUW, kuriame baziniai edukologiniai mokymai yra privalomi kiekvienam naujam dėstytojui, seminarus vedantys lektoriai yra samdomi iš išorės, o TTU ir TUM centrų darbuotojai, turintys pedagoginį – mokslinį krūvį, ir patys veda mokymus. Miuncheno technikos universiteto dėstytojai už dalyvavimą seminaruose privalo susimokėti dalyvio mokestį, o TTU ir TUW vidiniai mokymai, panašiai kaip VGTU, organizuojami nemokamai. Be abejo, šalia mokymų siūlomos ir individualios konsultacijos dėstytojams, jų paskaitų stebėjimas ir aptarimas. Neretai taikoma praktika, kai dėstytojai stebi vieni kitų užsiėmimus, po to juos kolegiškai aptaria, pasidalija patarimais apie dėstymo metodus, studentų motyvavimą ir pan. Taip pat aktyviai bendradarbiaujama su fakultetais. Pavyzdžiui, kiekvienas TUM centro darbuotojas yra atsakingas už tam tikrą universiteto fakultetą, su juo palaiko glaudų ryšį ir, atsižvelgdamas į fakultete dėstomų dalykų specifiką, rengia didaktines rekomendacijas, metodinę medžiagą bei konsultuoja dėstytojus. Pastaroji centro funkcija primena mūsų edukologinių kompetencijų ekspertų veiklas VGTU fakultetuose. 
Panašumų radome ir daugiau. Tiek VGTU, tiek užsienio universitetų centrų siūlomų seminarų temos yra tos pačios: aktyvaus dėstymo metodai, vertinimo metodai, probleminis mokymas, refleksija, prezentacijų rengimas, viešasis kalbėjimas, moderniųjų technologijų taikymas studijų procese ir pan. Kadangi turėjome galimybę dalyvauti dviejuose mokymuose vietiniams dėstytojams („Vizualizavimo galimybės planšetinio kompiuterio pagalba“ bei „Skaitmeninių išteklių taikymas mokymo(si) procese“), galime pasidžiaugti, kad seminarų vedimo metodikos yra tokios pačios kaip mūsų – mokymai vyksta interaktyviai, tik žymiai mažesnėse grupėse. 
Vienas žymesnių į akis kritusių skirtumų yra platesnės tokių centrų funkcijos – TUM ir TUW padalinių veiklos apima ne vien darbą su dėstytojais, bet ir studentais: centrų darbuotojai teikia jiems įvairias konsultacijas mokymosi, streso valdymo ir kitais klausimais, organizuoja seminarus. Taip pat kuruoja studentų-tutorių ir studentų-mentorių veiklas. Įdomu, kad, pavyzdžiui, Vienos technikos universitete studentų-tutorių darbas – teikti dalykinę pagalbą jaunesnių kursų studentams – yra apmokamas, o studentams-mentoriams už šią veiklą kaip bendrųjų kompetencijų tobulinimą įskaitomi 2 ECTS.  
Dar viena graži kasmetinė užsienio universitetų tradicija – geriausių dėstytojų nominavimas ir rinkimai. Geriausi metų dėstytojai pagerbiami šventinės ceremonijos metu, jiems skiriami apdovanojimai. Vienos technikos universiteto išrinkti geriausi dėstytojai gauna paties universiteto darbuotojų sukurtą ir 3D spausdintuvu išspausdintą statulėlę bei 5000 eurų, kuriuos gali išleisti savo darbo su studentais sąlygų gerinimui: nusipirkti mokslinės literatūros, apsimokėti konferencijos dalyvio mokestį ir pan. 
Akį džiugina moderniai įrengtos užsienio universitetų erdvės, ant sienų kabantys vaizdingi plakatai, iliustruojantys universiteto studentų ir dėstytojų veiklas ir pasiekimus: sukurtus IT produktus, vykusius projektus, bendradarbiavimą su įmonėmis ir t.t. Tai kuria gyvo universiteto įvaizdį. Didele dalimi prie to prisideda ir spalvingos grupiniam darbui skirtos erdvės, kur studentai tarp užsiėmimų susėdę drauge mokosi ar tiesiog ilsisi. Taip pat grupiniam darbui pritaikytos auditorijos, dėstytojams leidžiančios užsiėmimus organizuoti aktyviai, įdomiai, moderniai.
Iš kiekvieno Erasmus+ vizito parsivežame ne tik įspūdžių, bet ir konkrečių minčių, kaip patobulinti Edukacinių kompetencijų grupės veiklas – parengti seminarą nauja tema, parekomenduoti VGTU dėstytojams naują dėstymo metodą, pagerinti seminarų organizavimo tvarką ir pan. Labai svarbu, kad lieka užmegzti ryšiai su užsienio universitetų aukštojo mokslo didaktikos centrais, atveriantys kelius tolesniam bendradarbiavimui. 
Doc. dr. Gražina Droessiger, doc. dr. Vida Navickienė

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau